Pokalbių su užsienio bibliotekininkais rubrikoje – kolegė iš Norvegijos, Tønsberg og Færder bibliotekos vieno iš padalinių vadovė Britt Sanne. Kokias inovacijas Norvegijos bibliotekos taiko savo veikloje tuo metu, kai dėl pandemijos plitimo būtina riboti įprastas paslaugas ir daugiau dėmesio skirti virtualioms? Kaip Tønsberg og Færder biblioteka prisitaiko prie šių neįprastų sąlygų?
Su COVID-19 susijusi situacija, kaip ir kitose šalyse, Norvegijoje yra rimta. Mūsų bibliotekos užsidarė anksti ir netgi dabar, kai patiriame naują viruso bangą, me nesame taip stipriai paveikti, kaip kitos šalys. Mūsų biblioteka buvo uždaryta 2020 m. kovo mėnesį, vėl atsidarė gegužę ir iki šiol mes dirbame, kol nebus gauta atskiro nurodymo vėl apriboti fizinį lankytojų aptarnavimą. Pandemija privertė labiau susikoncentruoti į skaitmenines paslaugas ir nuotolinius renginius. Kai baigėsi karantinas, Norvegijos nacionalinė biblioteka suteikė platesnę prieigą prie kai kurių savo skaitmeninių paslaugų. Nacionalinė biblioteka kartu su kitomis bibliotekomis (tame tarpe ir mūsų) pradėjo virtualiai transliuoti pokalbius, paskaitas, renginius, knygų rekomendacijas. Šiam tikslui pasiekti reikėjo patobulinti savo turimas technines priemones, todėl mūsų biblioteka įsigijo profesionalią transliavimo įrangą ir apmokė darbuotojus ja naudotis. Mes transliuojame daug renginių, taip pat ir tų, kuriuose nėra žiūrovų. Darbuotojų pasitarimams naudojame Google meet platformą. Mums pasisekė, jog bibliotekoje turime pakankamai erdvės, todėl darbuotojai pasitarimų metu gali sėdėti darbo vietose prie savo kompiuterių. Nors susisiekti galime nuotoliniu būdu, visi yra pasiilgę betarpiško bendravimo su kolegomis. Mes laimingi, kad galime eiti į darbą, tačiau yra gana keista būti atskirtiems vieniems nuo kitų.
Kas jums asmeniškai svarbu renkantis knygą skaitymui?
Viskas yra svarbu. Kai renkuosi knygą sau, dažniausiai ieškau tos, apie kurią būnu skaičiusi ar girdėjusi. Tai gali būti kolegos rekomendacija arba aš galiu būti pastebėjusi tą knygą lentynoje. Kai esi knygų graužikas, dirbti bibliotekoje yra tiesiog palaima! Jei renkuosi knygą darbui, prezentacijai, aš galvoju apie savo auditoriją. Tokiais atvejais ieškau knygų, taip vadinamųjų paslėptų brangakmenių, kurios nėra bestseleriai, tuo pačiu mesdama iššūkį savo pačios literatūriniam skoniui ir susipažindama su kitokio, nei man įprasta, žanro kūriniais.
Ar yra knygų, kurias nenusibostant galėtumėte skaityti vėl ir vėl?
Tiesą sakant, tai nėra mano skaitymo stilius. Bet aš turiu mėgstamus žanrus, prie kurių man patinka sugrįžti. Mėgstu istorinę fantastiką. Man patinka ir negrožinės literatūros knygos.
Kas yra jūsų mėgstamiausi norvegų autoriai arba mėgstamiausios norvegų rašytojų knygos?
Man patinka Lars Saabye Christensen, Lars Mytting ir Roy Jacobsen. Visi jie yra šiuolaikinės literatūros rašytojai. Iš klasikų man patinka Tarjei Vesaas. Skaičiau jo knygą „Paukščiai“ mokydamasi vidurinėje mokykloje ir ji man ilgam paliko gilų įspūdį.
Kokios knygos pirmiausiai jums ateitų į galvą, jei paprašytume išvardinti tris mėgstamiausias?
Tai nelengva, nes mėgstamų knygų daug, bet jei turėčiau rinktis, pirmiausiai paminėčiau britų rašytojo A. S. Byatto romaną „Turėjimas“, amerikiečių rašytojo J. Steinbecko romaną „Apie peles ir žmones“, prancūzų rašytojos Marie-Sabine Roger „Mano popietės su Margarita“ (pranc. “La tête en friche”). Kalbant apie vaikų literatūrą, A. Lindgren “Mio, mano Mio” besąlygiškai užimą pirmąją vietą mėgstamiausiųjų sąraše.
Ar yra knygų, kurios populiarios, bet jums nepatinka?
Hmm… Norvegų autorė Maja Lunde yra parašiusi knygų aplinkos apsaugos tema, kurios išverstos į daug kitų kalbų. Jos pirmoji trilogijos knyga vadinasi „Bičių istorija“. Perskaičiusi šią knygą ir savo prigimtimi būdama optimistė, galiu pasakyti, jog tai ne mano knyga!
Kokia yra jūsų mėgstamiausia ir labiausiai nuvilianti knygos ekranizacija?
Man patiko E.M. Forsterio romano „Hovardo namai“ ekranizacija, tačiau nusivyliau „Mergina traukinyje“ kino versija, sukurta pagal to paties pavadinimo P. Hawkins romaną. Kaip buvo galima veiksmą perkelti į Niujorką, kai knygoje jis vyksta Londone? Ne, ne ir dar kartą ne!
Ar yra knyga, kuri jus supykdė?
D. Tartt romanas „Auksinė pynė“. Ne todėl, kad tai prasta knyga – ji tikrai tokia nėra. Galbūt joje per daug realaus gyvenimo. Tai, ką daro narkotikai su žmonėmis, yra baisu ir man tiesiog buvo baisu apie tai skaityti.
Galbūt kokia nors knyga jus nustebino, nes nesitikėjote, jog ji jums patiks, bet nutiko atvirkščiai?
Homero „Odisėjas“. Dažnai tenka girdėti žmones sakant, jog klasiką skaityti sunku. Šiuo atžvilgiu sutikčiau dėl J. Joyce „Uliso“ – man tai buvo beveik misija neįmanoma, tačiau „Odisėją“ perskaičiau tarsi pasakų rinkinį.
Kokia jūsų nuomonė apie savarankiškai leidžiamas knygas?
Daugumai tokių knygų, kurias man tenka matyti darbe, trūksta profesionalumo. Tekstas arba būna blogai parašytas arba suredaguotas, prastos iliustracijos. Deja, tiesa tokia, jog savarankiškai leidžiamos knygos retai būna geros kokybės.
Džimas Rohnas, amerikiečių autorius ir motyvacijos pranešėjas yra pasakęs: „Skaitymas svarbus tiems, kurie nori pakilti aukščiau už vidutinybę“. Kaip pakomentuotumėte šią mintį?
Knygos mums atveria kitokius gyvenimus, kitokius mąstymo būdus, negu mūsų pačių. Jos suteikia mums žinių ir informacijos, kurios kitaip galbūt ir nepasiektume ar nesuprastume. Jeigu tai J. Rohnas turi galvoje sakydamas „pakilti aukščiau už vidutinybę“, tuomet sutinku su juo. Skaitydama aš galiu palikti aukščiau savo pačios įprasto suvokimo, tačiau tai nepadaro manęs geresne už kitus.
Labai ačiū už įdomų pokalbį!
Nuotrauka iš B. Sanne asmeninio archyvo
Kalbino V. Švedienė
virginija.svediene@pavb.lt