Bibliotekos tinklaraščio Geros knygos svečias – Europos viešųjų bibliotekų bendradarbiavimo programos NAPLE Sister Libraries koordinatorius Diego Gracia (Ispanija).
NAPLE Sister Libraries skatina bendradarbiauti ir padeda rasti bibliotekas partneres šioje programoje dalyvaujančiose Europos šalyse. Programą koordinuoja Ispanijos Kultūros ir sporto ministerijos Bibliotekų bendradarbiavimo generalinis direktoratas.
Diego, jūs esate NAPLE Sister Libraries projekto koordinatorius. Kas, jūsų nuomone, šioje programoje, kur Europos viešosios bibliotekos dalijasi savo gerąja patirtimi, sėkmingo bendradarbiavimo idėjomis, yra įdomiausia? Kodėl bibliotekoms naudinga bendradarbiauti šioje programoje?
Europos bibliotekos, dalyvaujančios šioje programoje, siekia bendradarbiauti. NAPLE Sister Libraries yra partnerių paieškos platforma. Šioje programoje bibliotekos taip pat gali susipažinti su naudinga kitų bibliotekų patirtimi ir tas idėjas pritaikyti savo praktikoje.
Tačiau didžiausia nauda, manau, yra programos tarptautiškumas: apie skelbiamas bibliotekų sėkmingas veiklas sužino plati tarptautinė bibliotekininkų bendruomenė. Toks bibliotekų matomumas, jų veiklų viešinimas suteikia joms galimybių dalyvauti konferencijose ar gauti bendradarbiavimo pasiūlymų Erasmus+ programos projektuose.
Nuo COVID-19 pandemijos pradžios Europos viešosios bibliotekos neabejotinai sukūrė daug įdomių veiklų. Bibliotekininkai visuomet labai kūrybingi. Kokios Europos bibliotekų veiklos, kuriomis jos pasidalijo NAPLE Sister Libraries tinklaraštyje, buvo įdomiausios?
Yra daug įdomių veiklų. Dauguma bendradarbiaujančių bibliotekų išradingai siekia savo skaitytojų (pavyzdžiui, vaikų) abipusio kontakto. Kartais bibliotekos vienos kitoms siunčia atvirukus ar dovanas, padedančias geriau pažinti kitos šalies kultūrą. Kastropolio (Ispanija) ir Prelogo (Kroatija) bibliotekos pradėjo bendradarbiavimą nuo savo miestų foto parodos: šių bibliotekų lankytojai vaikai fotografavo savo miestus ir siuntė šias nuotraukas kitai bibliotekai, kur ir buvo surengta paroda. Kita populiari veikla yra knygų apie lankytinas šalies vietas ar tos šalies autorių knygų mainai.
Kokio žanro knygos jums patinka labiausiai?
Neturiu vieno išskirtinio mėgstamiausio žanro. Daugiausiai skaitau grožinę literatūrą.
Kuri vieta bibliotekose jums labiausiai patinka?
Mane labiausiai žavi ta erdvė bibliotekose, kur galima laisvai bendrauti su kitais, aptariant knygas, kalbantis apie skaitymą. Bibliotekos, kad ir kokio tipo jos būtų – viešosios, universiteto ar dar kitokios – turėtų būti bendruomenės, kurioms jos tarnauja, centras. Jos turėtų būti ta vieta, kur kiekvienas jaustųsi savas. Man traukos vieta bibliotekose yra ta erdvė, kur žmonės gali ką nors veikti bendradarbiaudami. Tai būtų kažkas panašaus į kūrybines dirbtuves, laboratorijas. Todėl teigčiau, jog man patraukliausia vieta bibliotekoje yra jos fojė.
Kokias tris knygas jums norėtųsi pirmiausiai paminėti, jei klaustume apie mėgstamiausias?
Mano visų laikų mėgstamiausias rašytojas yra airis Flanas O‘Brienas. Jis nėra parašęs daug knygų, tačiau visos jos puikios. Iš visų išskirčiau „Trečiąjį policininką“, nors žinomiausia ir labiausiai pripažinta jo knyga, ko gero, yra „At Swim-Two-Birds“. Man labai patiko T.C. Boyle „Vandens muzika“ – puiki nuotykių knyga. Taip pat paliko įspūdį R. Walserio jausmingumas. Paminėčiau jo romaną „Asistentas“ (jį iš visų šio autoriaus kūrinių perskaičiau patį pirmą). J. Lewis yra tik visiškai nesenas mano literatūrinis atradimas, tačiau jau galiu sakyti, kad šios autorės romanas „The Ghost of Monsieur Scarron“ yra viena mano mėgstamiausių knygų.
Kokie yra jūsų mėgstamiausi ispanų autoriai arba ispanų autorių knygos?
Man patinka klasika, tačiau rekomenduočiau paskaityti šiuolaikinius ispanų autorius. Mano atradimas yra Juan Gómez Bárcena. Šio autoriaus labai savitas, sakyčiau, niūrokas, tačiau itin turtingas stilius. Javier Calvo yra vienas mano mėgstamiausių autorių pastaraisiais metais. Man taip pat labai patinka Laura Fernández, ypač jos pirmasis mokslinės fantastikos romanas „Bienvenidos a Welcome“.
Ar yra vietų, kurias norėtumėte aplankyti, įkvėptas perskaitytos knygos?
Taip, labai norėčiau aplankyti J. Rotho ir A. Schnitzlerio aprašytą Ringstraße. Tačiau kartais nutinka atvirkščiai: nė už ką nesinorėtų apsilankyti kai kuriose vietose, kurios aprašytos knygose.
Kokiomis kalbomis skaitote?
Skaitau anglų ir ispanų kalbomis.
Ar jums patinka poezija? Turite mėgstamą poetą?
Poezijos skaitau nedaug. Man labai patinka F. R. O‘Hara.
Mothers of America
let your kids go to the movies!
(F. R. O‘Haros eilėraščio „Ave Maria“ ištrauka).
Kokia yra jūsų mėgstamiausia literatūros kūrinio ekranizacija?
Sunku išrinkti vieną. Paminėčiau šiuos: „Medžiotojo naktis“, „Bėgantis skustuvo ašmenimis“, „Trečiasis žmogus“, „Krikštatėvis“, „Maltos sakalas“.
Ar rinktumėtės likti negyvenamoje saloje be knygos ar turėti pilną knygų, kurių paprastai neskaitote, kambarį?
Labai žiauru versti mane rinktis vieną iš šių dviejų siaubingų situacijų! Visgi rinkčiausi pilną kambarį knygų, tačiau norėčiau nežinoti, jog tai knygos, kurios man nepatinka. Tuomet bent jau turėčiau viltį, jog kita knyga, kurią skaitysiu, bus įdomesnė.
Kai knygos, žurnalai, laikraščiai, informacinė medžiaga, muzika, filmai ir kitas tradicinis bibliotekos turinys tampa vis lengviau pasiekiamas per elektroninę prieigą – ką tai reiškia fizinių erdvių, vadinamų bibliotekomis, ateičiai?
Anksčiau bibliotekos buvo vienintelė vieta, kur daugybė žmonių galėjo naudotis informacija ir žiniomis. Bet taip nebėra: šiandien didžioji dauguma mūsų visuomenės piliečių nešiojasi prietaisą, kuris, atlikdamas paprastą paiešką, suteikia prieigą prie daugybės informacijos. Šis faktas turėtų priversti mus permąstyti bibliotekų misiją. Morgenso Vestergaardo žodžiais tariant, biblioteka anksčiau buvo sandoringa (paremta išteklių skolinimu ir informacijos apie kolekcijas teikimu), o dabar ji turi pereiti prie santykių: būti gyvenamąja erdve, daugiausia dėmesio skiriant socialinei sąveikai. Taigi bibliotekos, kaip fizinė erdvė, mano nuomone, turi puikią ateitį, jei jos supranta šį pokytį. Jos yra kultūros įstaigos, atviros visiems, įvairios, turinčios didelių galimybių visuomenėje: jos yra kiekviename miesto rajone. Žmonės gerai jaučiasi bibliotekose ir vertina jų svarbą, net jei niekada jose ir nesilanko. Bibliotekos – ideali erdvė burtis bendruomenėms.
„Vienintelis dalykas, kurį jums reikia žinoti, yra vieta, kur randasi biblioteka“ (Albertas Einšteinas). Ar manote, kad ši paprasta, bet geniali mintis ir šiandien aktuali?
Ne, tikrai ne, bent jau ne ta prasme, kuria Einšteinas tai pasakė. Aš perskaičiau Ramono Salaberria knygą „Savamoksliai bibliotekose“. Vienas iš pavyzdžių toje knygoje buvo pora, išmokusi statyti laivą, kad galėtų juo keliauti po pasaulį. Tai jie padarė susiradę reikiamą informaciją savo vietinės bibliotekos knygose. Tai nuostabus pavyzdys, bet nemanau, kad žmonės taip elgtųsi šiandien. Šiandiena, ko gero, jie rinktųsi ne biblioteką, o keliautų į YouTube. Biblioteka vėl turi tapti naudinga. Pažįstu daug žmonių, kurie nesinaudoja biblioteka, nes gali sau leisti nusipirkti norimas knygas. Ši bibliotekos, kaip knygų saugyklos ir vietos, kur žmonės gali paskaityti laikraštį ar naršyti internete, vizija yra labai ribota ir liūdna, tačiau pripažinkime: daugybė bibliotekų yra tokios. Biblioteka gali būti kur kas daugiau, o mes esame atsakingi už tai, kad šis pokytis būtų įgyvendintas.
Ačiū už įdomų pokalbį!
Nuotrauka iš D. Gracia asmeninio archyvo
Kalbino V. Švedienė
virginija.svediene@pavb.lt