2023-aisiais sukanka 700 metų, kai didžiojo kunigaikščio Gedimino laiške pirmąkart buvo paminėtas Vilnius. Artėjant šiam gražiam jubiliejui, pasivaikščiokime po Vilnių!

Autorė tarsi užsibrėžia sau tikslą papasakoti apie lietuviškąjį prieškario ir pokario Vilnių, kurį matė čia augdama. Autentiški pasakojimai, iš tėvų girdėtos ar pačios patirtos istorijos apie šeimos, kaimynų, bendraamžių – žinomų ir nežinomų žmonių gyvenimą romantiškame Vilniaus priemiestyje, vaizdingose Rasų ar Pavilnio apylinkėse. Parašyta labai nuoširdžiai, meniškai ir asmeniškai. Knyga perskaitoma vienu atokvėpiu. Galbūt todėl, kad ji parašyta lyg vienu atodūsiu. Joje nėra datų, įvykių, faktų, vardų nuobodaus išvardijimo ir aprašinėjimo. Vilnius yra lyg laiko upė, tekanti pro neregėto grožio krantus – Užupio, Markučių, Viršuliškių kalvas, nešanti pro skaitytojo akis žmones, statinius, įvykius, istorinius sukrėtimus. Atskirai norisi paminėti ir nuotraukas. Jos įsilieja į tekstą, jį papildo, praturtina. Nuotraukose Vilnius ir vilniečiai, nepažįstami anų laikų veidai traukia savo orumu, nepriklausoma laikysena.

2016 m. G. Mareckaitės knyga „Šiapus ir anapus Vilniaus vartų“ paskelbta Vilniaus klubo premijos laureate.