Bitės knygų klubas skaito. Eduardas Cinzas. Raudonojo arklio vasara

Vasario 8 d. Bitės knygų klubas aptarė Belgijoje gyvenusio lietuvių rašytojo Eduardo Cinzo romaną „Raudonojo arklio vasara“. Susitikimo pradžioje klubo vadovė dr. Jūratė Baltušnikienė priminė kai kuriuos knygos autoriaus dramatiško likimo momentus („Raudonojo arklio vasaroje“ apstu autobiografinių motyvų) ir pasidalijo savo įžvalgomis apie romaną. Pasak Jūratės, skaitydama „Raudonojo arklio vasarą“, ji jautė tokių klasikų kaip E. M. Remarkas ir E. Hemingvėjus „poskonį“. Klubo vadovė kvietė diskusijai, užduodama klausimus, ar romane daug kas neatrodė naivu ir koks galėjo būti priešnuodis „raudonajam arkliui“ – darbas ar susigyvenimas su liga?

Romanas „Raudonojo arklio vasara“ pasakoja apie lietuvių kilmės chirurgą Dogenį, atvykusį į Belgijos kalnų miestelį. Bėgdamas nuo didmiesčio šurmulio jis bando įveikti vis pasikartojančius priepuolius, kuriuos sukelia kadaise pabandyti LSD narkotikai. Haliucinacijose jį puola trypti raudono vienaragio arklio šmėkla, nesuvaldoma nei vaistais, nei vidinėmis herojaus pastangomis.

Pasak diskusijos dalyvių, mes visi tam tikrais savo gyvenimo periodais turime savo „raudonąjį arklį“ ir kiekvienais savaip stengiamės jį nugalėti. Kažkam šiais vaistais gali tapti skaitymas ar ilgas vaikščiojimas, o galbūt darbas.

Bitės klubo narius, ko gero, labiausiai šiame romane patraukė gyvenimiški knygos herojų pokalbiai apie mirtį, ligą, išlydėjimą, paleidimą. Gražiai atskleista draugystės tema – pagrindinis veikėjas laimingas, turėdamas atsidavusius draugus, kurie pasiryžę padaryti bet ką, kad atitrauktų jo mintis nuo savižudybės.

Pasak klubo vadovės Jūratės, tekste gana skalsi meilės linija. Čia galima aptikti netgi meilės trikampį ir subtilių erotikos elementų. Visgi kai kuriems klubo nariams ne itin įtikinanti pasirodė romano veikėja Mona, kuri myli Dogenį. Galbūt dėl to, jog ji dar labai jauna ir jų ryšys su Dogeniu atrodo kiek netikroviškas.

Grįžtant prie pagrindinio veikėjo, norisi pabrėžti jo asmenybės patrauklumą – jis nors ir bėga nuo savęs, nuo kankinančios vidinės įtampos, įgaunančios raudonojo arklio pavidalą, vis dėlto yra puikus gydytojas profesionalas, puikiai perprantantis net tik pacientų fizinės sveikatos problemas, bet ir jų moralinę, psichinę būseną. Romano viena iš žinučių yra ta, kad išsikalbėjimas, atsivėrimas (gydytojui ar artimam asmeniui) kartais padeda labiau nei medicina. Diskusijos dalyvei Ritai situacijos apibūdinimui itin tinkama pasirodė anglų romanisto Džordžo Orvelo mintis, jog žmogui yra svarbiau būti suprastam, o ne mylimam.

Pasak Bitės knygų klubo vadovės Jūratės, „Raudonojo arklio vasara“ – melancholiška, bet balzamu širdį patepanti knyga.

Kviečiame ir jus jungtis prie Bitės knygų klubo, skaityti įdomias, praturtinančias knygas bei jas kartu aptarti klubo susitikimuose, kurie vyksta kiekvieno mėnesio antrąjį antradienį.

Kitas klubo susitikimas įvyks 2022 m. kovo 8 d. Šiuo metu Bitės knygų klubas skaito anglų romanisto Džordžo Orvelo knygą „Gyvulių ūkis“ – neabejotinai svarbiausią grožinės politinės satyros kūrinį, parašytą XX a. Britanijoje.

Parengė Virginija Švedienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

four − one =

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.