Tęsiame pokalbių ciklą „Profesijos ir knygos“. Kiekvienas mūsų, pasirinkdamas gyvenimo užsiėmimą, tarsi pasirenkame pasaulio matymo ir jo pajautimo prizmę. Kalbindami įvairių profesijų atstovus, norime sužinoti, kiek svarbios mūsų pašnekovams, pasirenkant veiklos sritį, buvo knygos ir kokį vaidmenį jos vaidina jų gyvenime šiandien.
Šį kartą mūsų pašnekovė – kalbos redaktorė Jūratė.
Jūrate, koks buvo jūsų kelias į profesiją? Kaip pasirinkote kalbos redaktorės darbą? Ar jūsų profesijos pasirinkimui turėjo įtakos knygos?
Baigusi lietuvių kalbos studijas Vilniaus universitete, dienraštyje „Sekundė“ įsidarbinau korektore. Tai buvo mano pirmasis sąlytis su kalbos redagavimu. Metams bėgant išbandžiau nemažai kitokių darbų žiniasklaidos srityje. Vėliau ėmiausi redaguoti įvairius tekstus. Vis galvodavau – knygų redaktoriai tikriausiai kažkokie ypatingi, troškau ir aš patekti tarp jų. Na, norai pildosi: netikėtai gavau pasiūlymą redaguoti knygą, darbas pavyko, klientas liko patenkintas. Taip ir įsiraukiau į šią sritį. Dabar daugiausiai dirbu su knygomis – redaguoju ir verstines, ir lietuvių autorių.
Ką jums reiškia jūsų profesija? Ar tai išsipildžiusi svajonė, pašaukimas, o gal galimybė daryti tai, kas jums geriausiai sekasi?
Manau, darau tai, kas man geriausiai sekasi. Moku anglų ir rusų kalbas, esu baigusi ne tik lietuvių kalbos, bet ir verslo studijas, tai išplečia užsakymų spektrą, tad dirbu su įvairiais tekstais. Drauge šis darbas suteikia laisvės reguliuoti savo laiką, esu pati už save atsakinga. Ir visą laiką reikia mokytis, o tai man labai patinka.
Kai knyga yra darbo objektas, koks jūsų požiūris į ją, lyginant su knygos skaitymu savo malonumui? Ar lengva atsiriboti nuo profesinio požiūrio į knygą, kai ją skaitote?
Pastaraisiais metais knygų savo malonumui neskaitau. Anksčiau skaitant pavykdavo atsiriboti nuo profesinio požiūrio į knygą, nes jei skaitau savo malonumui, neieškau svetimų klaidų. Manęs neerzina korektūros ar skyrybos klaidos, nes mūsų darbe visko pasitaiko. Jei imsi juoktis iš kolegų klaidų, nė neabejok, kad pats paliksi jų ne vieną.
Neretai konkrečios profesijos yra apipintos stereotipais. Ar jaučiate, jog jūsų profesijai taip pat priskiriamas koks nors konkretus stereotipas ir koks jis?
Dažnai manoma, kad kalbininkai yra nuobodūs ir priekabūs, prigalvoja su realybe niekaip nesusijusių taisyklių ir reikalavimų. Vis dėlto kai skaitome gerai sutvarkytą tekstą ir suvokiame jame pateikiamą informaciją, neįvertiname to, kiek darbo buvo įdėta tokiai kokybei pasiekti.
Galbūt teko skaityti knygų, matyti filmų, kuriuose veikėjai yra jūsų profesijos atstovai? Ar šie personažai jums pasirodė patrauklūs, galbūt sukėlė šypseną ar nuvylė?
Filmų apie kalbos redaktorius nemačiau. Turiu knygą, straipsnių rinkinį, kurioje plačiai kalbama apie tekstų turinio ir kalbos redagavimą. Šio darbo poreikis yra labai platus, ir, pavyzdžiui, vienokių įgūdžių ir žinių reikia redaguojant mokslinius, kitokių – religinius tekstus.
Jei dabar reikėtų pasirinkti, kokio žanro knygą norėtumėte perskaityti ir kokio – redaguoti, ką pasirinktumėte?
Norėčiau perskaityti gerai parašytą komišką knygą – su stipriu siužetu, ryškiais personažais. Redaguoti labiausiai patinka knygas, kurios dvelkia optimizmu ir veikėjų nepalaužiamumu.
Ar yra buvę, jog jūsų redaguota knyga jums įsiminė ne kaip darbo medžiaga, o dėl to, jog tai buvo išties geras, jus asmeniškai palietęs kūrinys?
Įsiminė Pietų Korėjos autorių knygos – kitokia kultūra, kitokia autorių kalba, geras vertėjo darbas. Paprastai su knygos siužetu nesusitapatinu, gilinuosi tik tol, kol redaguoju. Vėliau stengiuosi viską pamiršti, nes ateina nauji užsakymai, nauja informacija – visko prisiminti nenoriu ir nereikia.
Ačiū už įdomų pokalbį!
Nuotrauka iš Jūratės Š. asmeninio archyvo
Kalbino Virginija Švedienė