„Krymo Sala“ – prieš 35 metus parašytas romanas, kurį šių dienų įvykiai pavertė realybe.

1920 m. bolševikams nepavyko užgrobti Krymo ir maža dalis senosios Rusijos išliko nepriklausoma bei laisva, o bėgant metams suklestėjo. Tačiau praėjus keliems dešimtmečiams Kryme užaugę buvusių baltagvardiečių palikuonys nusprendė, kad jų, Krymo ir visos Rusijos, besivadinančios Sovietų Sąjunga, likimas yra bendras, ir siekė susijungti su ja. Vis dėlto Maskva apie šį siekį turėjo savo nuomonę.
Tokią istoriją, kupiną netikėtų įvykių, satyros ir groteskiškų situacijų, remdamasis fantastine prielaida, kad Krymas – ne pusiasalis, o sala, 1979 m. sukūrė vienas garsiausių XX a. pabaigos – XXI a. pradžios rusų rašytojų, dramaturgas, scenaristas, vertėjas Vasilijus Aksionovas. Skaitytojus žavi nepaprastai tiksliai atskleisti svarbūs Rusijos istorijos epizodai ir Krymo realijos su visomis laukinio kapitalizmo gerovės apraiškomis. Užsienyje pirmą kartą išleistas romanas pelnė V. Aksionovui pasaulinę šlovę. 

Romane vaizduojamas Krymas atspindi amžiną Rusijos intelektualo svajonę: kuo galėjo virsti Rusija, jei ne kelias, kurį ji pasirinko. V.Aksionovas kaimyninę SSRS vaizduoja kaip pragarą, pilną baimės, žiaurumo ir idiotiškumo, o į išgalvotą Krymą prikaišiojo daugybę tų dalykų, kuriuos tik galėjo įsivaizduoti sovietinis hipis (V.Aksionovas knygą parašė prieš pat emigruodamas į JAV): nemokamų greitkelių, džiazo vakarėlių, šampano „Novy Svet“, naktinių klubų, prabangių limuzinų, vilų. Visa tai rašytojas galiausiai leido suniokoti Rusijos tankų vikšrams.

Už „Krymo Salos“ skaitymą Sovietų Sąjungoje buvo baudžiama penkeriais metais kalėjimo ir dvejais metais tremties.

JAV Vasilijui Aksionovui suteiktas Doctor of Humane Letters vardas. Jis buvo PEN klubo ir Amerikos autorių lygos narys. 2005-aisiais V. Aksionovas apdovanotas Meno ir literatūros ordinu, vienu aukščiausių Prancūzijos apdovanojimų.