„Vandenų žemę“ kritikai vertina kaip vieną geriausių XX a. britų romanų. Už puikią šios knygos apžvalgą dėkojame Bitės knygų klubo vadovei dr. Jūratei Baltušnikienei.

„Lyg po elektros iškrovos, kuri užaštrino visus pojūčius. Tokia savijauta perskaičius anglų rašytojo Grahamo Swifto romaną „Vandenų žemė“ (iš anglų k. vertė Laimantas Jonušys). Rankioju mintyse žodžius būsenai apibūdinti… Bet ar įmanoma tiksliai nusakyti, kas širdyje? Galima bandyti ir berti komplimentus knygai: kokia ji intelektuali, nenusakomo žanro (detektyvas, istorinis, psichologinis, filosofinis romanas?), užburianti poetiška kalba ir įvairiose laiko plotmėse vaizduojamais siužeto vingiais ir t.t., ir pan. Tačiau šįkart nesinori gausinti tekstų ir gadinti celiuliozę. Nesinori vadovautis logika ir numaldyti užplūdusius jausmus įvairiais samprotavimais bei išvedžiojimais.

Vis tik noriu pastebėti, kad šis romanas ypatingai turėtų patikti istorikams, o ypač istorijos mokytojams, nes pagrindinis kūrinio veikėjas ir yra šios profesijos atstovas. Jis mokyklos direktoriaus spaudžiamas išeina į priešlaikinę pensiją. Paskutinėmis darbo mokykloje dienomis istorijos mokytojas be užuolankų atveria širdį mokiniams ir iš savo bei savo protėvių gyvenimo istorijų nuaudžia nepaprastai įdomų pasakojimą.

Šioks toks įspėjimas: šis romanas nėra lengvas ir skubrus skaitinys. Tokia knyga nusipelno tylos ir meditacinės aplinkos.

Štai kelios citatos, kurios, tikiuosi, bus puikus masalas, ieškantiems intelektualių tekstų:

• „Historia” arba „Tyrimas”. Siekiant atskleisti priežasties ir pasekmės paslaptis. Parodyti, kad kiekvieną veiksmą lydi atoveiksmis. Kad Y yra padarinys, nes prieš tai buvo X. Kad bent kitą kartą prieš krisdami pasidėtume pagalvę… Kad žinotumėm, jog tokie, o ne kitokie esame todėl, kad taip nulėmė praeitis. Kad mokytumėmės (pražilęs istorijos mokytojo priesakas) iš savo klaidų ir ateityje jų nekartotumėm…”.
• „– …praeitis mus gali ko nors pamokyti.

– Jeigu taip būtų, istorija būtų pasakojimas apie nuolatinę pažangą, ar ne? O ateitis būtų dar šviesiau spindinti perspektyva”.

• Kas yra istorijos mokytojas? Jis yra tas, kuris moko klaidų. Kai kiti sako: štai kaip reikia daryti, – jis teigia: o štai kaip baigiasi blogai. Kai kiti jums aiškina: štai kelias, juo reikia eiti, – jis sako: o štai kaip būna lebedinama, susimaunama, prašaunama ir nusiritama…”.