Dar viena puiki knygos rekomendacija, kuria dalijasi Bitės knygų klubo vadovė dr. Jūratė Baltušnikienė:

„Tik pradėjus skaityti Lauros Sintijos Černiauskaitės mažąjį romaną „Šulinys“, iškart aplanko skaitymo nušvitimas ir didysis malonumas. Nežinau, ar čia man vienai taip atrodo, bet Lauros braižas yra toks granauskiškas, toks realistiškas, tvirtai dviem kojom ant žemės stovintis.

Romano kalba itin lyriška ir išraiškinga, kupina metaforų, labai gražių palyginimų, vaizdingų veiksmažodžių. Ir pirminė nuostata, kad knyga bus kraupi, savyje sugėrusi plačiai žiniasklaidoje nuskambėjusius, sveiku protu nesuvokiamus vaikžudystės atvejus, nepasitvirtino. Tiesa, tekstas nėra vien tik pastelinėmis spalvomis nulietas ir vaikžudystės čia neišvengiama, tačiau daugiausia kalbama apie traumines patirtis, žmogaus dvasios gaivališkas gelmes, painius tarpasmeninius santykius (motinystę, vaikų ir tėvų tarpusavio santykius, neištikimybę, meilę be atsako).

Monika Andrulytė apie romaną rašo: „…pasakojimas skaitytoją vedžioja skirtingų šeimų kartų magistralėmis, išveda į platų tematinį lauką. Žavi tai, kad vos 189 puslapių kūrinyje sugebėta apčiuopti šeimų gyvenimo pulsą, sukurti organiškus veikėjų portretus ir išskleisti jų poelgių motyvus“.

Galiu tik paantrinti ir paagituoti skaityti šią knygą, jei ieškote gilios, koncentruotos, nedaugiažodžiaujančios ir bereikalingu balastu neperkrautos šeimos sagos.

P.S. Tikiuosi, kad „Šulinį“ ims vieną dieną ir ekranizuos koks nors režisierius. Nes teksto audinys man pasirodė toks pat kinematografiškas kaip ir romano „Kvėpavimas į marmurą“.

——————————————————————————————————————–

Skaitytojams ypač patiko rašytojos palyginimai ir nuostabi kalba. Keletas citatų iš kūrinio: 
„Už lango žalia žalia, lėkte lekia tūkstantis birželio sparnų. Oi ne, juk tai mes lekiame! Birželis tiesiog būna; noksta, kyla tarytum žalios mielės; nė motais jam žmogaus skaudėjimas“.

„Didžiausiam priešui įstengiu atleisti tik todėl, kad ir jis buvo vaikas“. 

„Pats mieliausias vaiko amžius, kai jis siekia pilvą ir pribėgęs gali priglausti kaktą ten, iš kur yra atėjęs“.

„Sako, kad vyrai neturi intuicijos. O man mama visą gyvenimą kartojo: Vytai, tavo intuicija kaip moters“.

„Visos iki šiol tau atskleistos paslaptys buvo negeros; turbūt ir Dievas toksai; todėl mama ir liepė į jį nesikreipti“.

Lauros Sintijos Černiauskaitės nuotrauka iš potemes.lt