El. knygos: lietuvių autorių kūryba

knygos-TELEFONE-3-300x169

Prisijungę prie portalo ibiblioteka, rasite gausybę skaitinių. Siūlome susipažinti ir skaityti portale esančias populiariausias lietuvių autorių elektronines knygas. 

I-biblioteka – daugiau nei 70 Lietuvos bibliotekų vienijantis portalas, virtuali biblioteka, kuri suteikia galimybę patogiai ir greitai rasti norimus leidinius. Elektronines knygas galite skaityti prisijungę prie portalo.

Prisijungimas prie portalo iBiblioteka.lt
Registracija portale iBiblioteka.lt

Sonata Dirsytė „Fata Morgana”

Pasakojimo centre – anksti tėvų netekusios jaunos merginos Elenos istorija, per kurią skirtingais laikmečiais supažindinama su neįtikėtinais aplink Kėdainius gyvenusių dvarininkų ir paprastų žmonių, taip pat čia klestėjusių žydų likimais. Romane pasakojama ir liūdnai pagarsėjusios, net ir po mirties kunigams ramybės nedavusios Šventybrasčio Barboros istorija.

„Man pačiai norėjosi papasakoti istoriją apie tai, kaip Antrojo pasaulinio karo metais kėdainiečiai bandė išgyventi tarp draugų ir priešų, kurie galėjo ir išgelbėti, ir išduoti. Romane „Fata morgana“ yra ir Kėdainių apylinėse gyvenusių dvarininkų istorijų nuotrupų, čia gyvenusių žydų istorija. Knygai pavadinimą padiktavo Nevėžyje ties Kėdainiais profesoriaus Stepono Kolupailos aprašytas fatos morganos reiškinys. Tai – optinė iliuzija, kai vandenyje esantys objektai gali atrodyti tarsi sklandantys ore. Tokius Nevėžio kuriamus žaidimus pastebi ir romano herojai” (S. Dirsytė, 15min.lt)

Renata Šerelytė „Izabelė”

Knyga  pasakoja apie gaivališką, tamsų ir poetišką moters sielos raganiškumą.  Tai dviejų moterų – Izabelės ir Magdalenos – istorija. Ar jos pražudys viena kitą, ar išgelbės?

Raudonplaukė rastinukė Izabelė nuolat keliauja iš vienų rankų į kitas, iš vienos vietos į kitą. Ją globojo ir išsilavinimą suteikė dvasininkas, ją išnaudojo gyvūnų pasirodymus rengiantis cirko šeimininkas, ją sutiko jau brandaus amžiaus sulaukęs karalius Žygimantas Augustas. Mergaitė gyveno apleistuose dvaruose, laukiniuose soduose ir pamirštose kapinėse. Ji kalba su gyvūnais ir vandenimis. Niekas nesugebėjo pažaboti jos laukinės, nesutramdomos dvasios ir gaivališkos prigimties.

Karalienės Bonos globotinė Magdalena gyvena įkalinta proto tamsoje – ji prarado atmintį, tačiau tebeturi galią gydyti. Vaistininko padėjėja tapusi Magdalena ne tik puikiai išmano gydymo meną, ji geba ir numarinti… O rūmų rūsiuose Magdalena su vaistininku slepia pragaištingą paslaptį. Kaip ji pakeis judviejų gyvenimus?

Ar Magdalena paklus paprašyta sunaikinti Izabelę? Kaip nepažįstama moteris ugniniais plaukais Magdaleną įkvėps gyventi ir išgyventi?

Knygos „Izabelė“ autorė Renata Šerelytė tikina pati nežinanti, kuri knygos veikėja – Izabelė ar Magdalena – raganiškesnė. Ji sako norėjusi atskleisti tikrąją raganiškumo gelmę, išvengiant jo kaip paviršutiniško įvaizdžio, tačiau atveriant moters sielos balsą.

Jaroslavas Melnikas „Rojalio kambarys”

Rytis Sabas „Gaono kodas”

Sigitas Parulskis „Amžinybė manęs nejaudina”

Aldona Ruseckaitė „Dūžtančios formos”

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

1 + 5 =

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.