Latvių jaunosios kartos rašytojas Andris Kalnozols pasakoja nedidelio miestelio „mažo žmogaus“ istoriją. Pagrindinis veikėjas Oskaras, dėl nepaprastos atminties pramintas Kalendoriumi, fiksuoja kasdienybę ir savitą pasaulėžiūrą dienoraštyje. Rašyti dienoraštį jį paskatina kunigas, matydamas, kad Oskaras sunkiai bendrauja su žmonėmis. Veikėjas ir pasakotojas – Oskaras, jau suaugęs, didelis ir stiprus, bet, kaip pats save apibūdina, „silpnų nervų“, turi kažkokį sindromą ir dar kitų negalavimų. Nors pagrindinio veikėjo įrašai naivūs, kartu jie parodo, koks nuostabus gali būti žmogaus protas ir siela. Galiausiai atviras ir naivus Oskaras tampa svarbia figūra miestelio gyvenime. Jis išdrįsta kurti, keisti bendruomenės gyvenimą daugiau dėmesio atkreipdamas į tokius kaip jis – atstumtuosius, rūpintis jais ir bendrais miestelio reikalais.

„Mane vadina Kalendorium“- ne tik lengvai ir maloniai skaitoma knyga apie tikrai nelinksmus dalykus, apie kitokius, paribio žmones.  Svarbiausia, kad pasakojama šviesiai, jautriai  ir išmintingai bei su taikliu humoru ir viltimi. Romanas, pasirodęs Latvijoje 2020 m., sulaukė didelio pasisekimo: kartojamas knygos tiražas, vėliau kūrinys ekranizuojamas ir inscenizuojamas.

 

 

 

 

 

 

 

Rašytojo A. Kalnozolso nuotrauka iš čia