Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka pradeda knygų pristatymo ciklą „Knygų šlovės alėja“– čia nuolat pasakosime apie garsiausiomis pasaulio literatūrinėmis premijomis apdovanotas knygas. Jas, jei susidomėsite, rasite bibliotekos fonduose. Prestižinių literatūrinių premijų – Nobelio, „Man Booker“, „International Man Booker“, Gonkūrų, Pulicerio, daugelio kitų – ženklu pažymėtos knygos suteikia tam tikrą garantiją, kad tai ekspertų įvertinta, kokybiška, kažkuo tikrai ypatinga knyga.
Ciklą pradedame mintimis apie Nobelio premiją ir 2019 m. Nobelio premijos laureatės Olgos Tokarčiuk (Olga Tokarczuk) kūrybos rekomendacija.
Jei įsigilintume į Nobelio literatūros premijos laureatus rašytojus, tai sąrašas būtų įspūdingai ilgas, bet kai kurios pavardės mus nustebintų, nes mes pirmąsyk jas girdime. Ką šiandien Lietuvoje sako tokios pavardės kaip italų poeto Salvatore Quasimodo ar ispanų prozininko, poeto, eseisto Camilo Jose Cela? Tai nereiškia, kad jų kūryba yra užmiršta ar nebuvo verta premijos, tiesiog jų veikalai dar neišversti į lietuvių kalbą, o skaityti originalo kalba (italų, ispanų) sudėtinga.
Tačiau yra ir tokių pavardžių, kurias kiekvienas, bent kiek mėgstantis literatūrą, vidurnaktį pašokęs iš lovos išbertų kaip žirnius į sieną – Viljamas Folkneris (William Faulkner), Tomas Manas (Thomas Mann), Hermanas Hesė (Hermann Hesse), Ernestas Hemingvėjus (Ernest Hemingway), Albertas Kamiu (Albert Camus), Česlovas Milošas (Czeslaw Milosz), Josifas Brodskis (Josif Brodskij), Gabrielis Garsija Markesas (Gabriel Garcia Marquez).
„Kas turi laiko skaityti biografijas? Kas gali būti toks naivus ir mielas, kad tuo domėtųsi?“, – klausė kažkada pats savęs Alfredas Nobelis. Šie žodžiai buvo rasti jo archyve.
Dabar mes galime pasakyti, kad A. Nobelio biografija domina daugelį. Visai neseniai išėjo milžiniškos apimties jo biografija – Ingrid Carlberg „Alfredas Nobelis. Jo pasaulis ir premija“. Kiek anksčiau pasirodė Kenne Fant „Alfredas Bernhardas Nobelis. Didysis išradėjas“ iš serijos PORTRETAI. Šioje serijoje galima rasti ir daugiau biografijų: Salvadoro Dali ir Galos, Kazanovos, Bodlero, Rasputino, Mopasano ir kitų.
Alfredas Bernhardas Nobelis (1833–1896) – dinamito ir balistito išradėjas, Nobelio premijos (1901 m.) įsteigėjas. Dar būdamas gyvas jis tapo legendų objektas ir kaip išradėjas, ir kaip daugelio valstybių pramonininkas, ir kaip asmenybė.
Jei ne gausi korespondencija, A. Nobelis ir šiandien būtų mįslė. Laimė, kad savo siunčiamus laiškus jis nusikopijuodavo ir kruopščiai kaupė korespondenciją, kuri saugoma Nobelio muziejuje Švedijoje.
Viena naujesnių Nobelio premijos laureačių Olga Tokarčiuk (Olga Tokarczuk) – ryški, nepaprastu sąmoju ir ypatinga vaizduote pasižyminti šiuolaikinė lenkų rašytoja, lietuvių skaitytojams pažįstama kaip romanų „Praamžiai ir kiti laikai“, „Pamesta siela“, „Dienos namai, nakties namai“, „Bėgūnai“, „Varyk savo arklą per mirusiųjų kaulus“, eseistikos rinkinio „Jautrusis pasakotojas“ autorė. Pati naujausia jos knyga – „Jokūbo knygos“.
2018 m. už romaną „Bėgūnai“ ji pelnė vieną svarbiausių literatūros pasaulyje apdovanojimų – „Man Booker International Prize“. 2019 m. į šių apdovanojimų trumpąjį finalininkų sąrašą buvo įtrauktas ir kitas rašytojos romanas „Varyk savo arklą per mirusiųjų kaulus“. 2019 m. Olga Tokarčiuk paskelbta 2018-ųjų Nobelio literatūros premijos laureate.
Kas verčia žmogų keliauti, blaškytis po pasaulį? XVIII amžiuje atsiradusi viena Rusijos sentikių atšaka teigia, kad blogis turi didžiausią galią tada, kai žmogus stovi vietoje. Vienintelis išsigelbėjimas nuo blogio yra kelionė, judėjimas. Nejudant žmogaus siela apmiršta ir jis ima galvoti tik apie menkaverčius dalykus: benzino kainą ar kaip išsimokėti paskolą. Beje, psichiatrai teigia, kad per ilgas poilsis gimdo depresiją.
Romanas „Bėgūnai“ kalba apie nesibaigiantį judėjimą, vykstantį per amžius ir vyksiantį ateityje. Federiko Šopeno širdį paslapčia iš Paryžiaus į Varšuvą gabena jo sesuo Liudvika. Mokslininkė skrenda tūkstančius kilometrų iš egzotiškos salos, kurioje gyvena, į Lenkiją, kad padėtų numirti savo draugui. Moteris su vaiku išlipa iš vyro automobilio ir dingsta miške. Filipas Verhejenas visad jaučia nupjautos kojos skausmą ir tampa nuo jos priklausomas.
O. Tokarčiuk knygose realybė persipina su mistika, dedasi keisti dalykai ir kartais jos kūryba primena Harukio Murakamio nežabotą fantaziją.
Virginija Januševičienė
PAVB Kultūrinės veiklos vadybininkė