Tai – debiutinis 1972 m. gimusios norvegų autorės romanas, kuriame atskleidžiami moters prisiminimai apie vaikystę, praleistą su psichikos liga sergančia motina. Knygoje egzistencinė kančia perteikiama paprasta, bet kartu ir emocinga kalba, charakteriai ryškūs ir įtaigiai pavaizduoti. Lyriniai gamtos aprašymai kontrastuoja su kuriama emocine įtampa.

Istorija rutuliojasi skirtingose laiko plotmėse – suaugusi Hana vis grįžta į vaikystės prisiminimus. Pirmoji laiko linija pasakoja Hanos vaikystės išgyvenimus, jos jausmus ir gyvenimo tragediją. Antroji – apie gyvenimą Hanai suaugus, kai moteris grįžta į vaikystės namus sutikti šventes kartu su tėčiu. Šeimos drama su daug jausmų, emocijų ir paslapčių.

Skaitytojai savo atsiliepimuose akcentuoja, jog „knyga nėra lengvas skaitinys“.  „Niekas negirdės, kaip tylu“ neabejotinai patiks ieškantiems netradicinio romano su mažai romantikos, mažai grožio ir tyro vaikystės džiaugsmo. Ši istorija tikrai ne apie tai. Čia greičiau bus daug šeimos santykių dramos, tamsios nuotaikos, kuria istorija pulsuoja jau nuo pirmųjų puslapių, bei skaudžių vaikystės patirčių“ (Skaitytoja Greta).

„Šioje knygoje turbūt daugiau liko nepasakyta, nei akivaizdžiai atskleista, tačiau autorės kūrinys savo nutylėjimais priverčia susimąstyti patį skaitytoją. Išdrįsti apmąstyti tas temas, kurias dažniau slepiame savo pasąmonėje, nenorėdami jų judinti ir prikelti iš miego. Vaikystės nuoskaudos, tėvų santykiai, vaikui nesuprantami jų poelgiai – tada ir dabar. Atrodo net fiziškai skausmingas ir per stipriai veržiantis prieraišumas“ (Skaitytoja Kamilė).