Už knygos rekomendaciją dėkojame Bitės knygų klubo narei Sandrai Macijauskienei:

„Kodėl rašau? Ko gero tam, kad kaip ir pagrindinis šio romano veikėjas Adrianas Ardevolis teigė: „rašyti, – tai išgyventi dar kartą”. Prisipažįstu, tokios apimties (784 pusl.) romaną skaičiau, ko gero, pirmą kartą. Apie romaną pasakyčiau, kad jis stiprus, gilus, perteikiantis ne tik pagrindinio herojaus Ardevolio išgyvenimus, bet ir nukeliantis mus į istorines Europos epochas bei laikmečius (inkviziciją, frankizmą, nacizmą, holokaustą), supažindinantis su istoriniais personažais.

Literatūros kritikai romaną „Prisipažįstu” vadina literatūrine katedra – čia savo vaidmenis atlieka daugiau nei 200 įsivaizduojamų ir realių veikėjų, veiksmas vyksta keturiose šalyse ir apima net septynis Europos amžius. Šio romano kūrimo procesas truko 8 metus. Romane galime aptikti daug muzikos, dailės (oi, kaip džiaugėsi dėl to mano širdis :)). Per visą romaną, kaip jungiamoji grandis, dominuoja Storianio smuikas. Romane nuolat minimi paveikslai turi simbolinę prasmę, atspindi pagrindinio herojaus išgyvenimus.

Į šią knygą pažvelgti plačiau padėjo ir trijų knygų klubų nuotolinio susitikimo diskusijoje dalyvavusi J. Caubre kūrybos tyrinėtoja, Barselonos universiteto filologijos mokslų daktarė Maica Bernal bei rašytojas Antoni Pladevall. Prisipažįstu ir pritariu Adrianui, teigusiam, kad „geras tekstas įsiskverbia į skaitytoją ir jį neatpažįstamai pakeičia”.