Spalio 23 d. vykęs baigiamasis projekto „Biblioteka – šiuolaikinės lietuvių literatūros skleidėja II“ nuotolinis renginys – diskusija, tema „Knygų klubų vaidmuo: nuo literatūrinio skonio formavimo iki įgalintos bendruomenės“ buvo skirtas knygų klubų vaidmeniui pabrėžti. Renginį moderavo ir savo patirtimi dalijosi socialinių mokslų daktarė Jūratė Baltušnikienė, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Bitės knygų klubo įkūrėja ir vadovė. Jai talkino kolegės iš Panevėžio regiono: Audronė Berezauskienė, Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos knygų mėgėjų klubo „Knyginyčia“ vadovė, ir Rita Senvaitienė, Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos knygų klubo „Knygius“ kuratorė.
Bitės knygų klubas: knygų klubo evoliucija
Jūratė Baltušnikienė teigia, kad knygų klubai šiandien išgyvena renesansą. Jos įkurtas klubas, gyvuojantis beveik dešimtmetį, prasidėjo nedrąsiai, tačiau išaugo iš paprasto knygų aptarimo į kultūros klubą. Pati Jūratė, būdama savanore ir neturėdama filologinio ar bibliotekinio išsilavinimo, įžvelgė asmeninį poreikį intelektinei veiklai ir edukacijai bei nusprendė per 15 metų dėstant universitete sukaupta patirtimi pasidalinti su miesto bendruomene.
Bitės knygų klubas, turintis apie 25 aktyvius narius, susiduria su iššūkiu – gauti pakankamai egzempliorių knygos, kurią kiekvieną mėnesį pasirenka skaityti. Vis dėlto klubo nariai yra labai geranoriški ir visada randa išeitį: dalinasi informacija, kur galima rasti vieną ar kitą kūrinį bei keičiasi knygomis tarpusavyje. Daugiausia Bitės knygų klubo nariai skaito grožinę literatūrą (apie trečdalį kūrinių per metus sudaro lietuvių autorių knygos), o kūrinius renkasi balsuodami iš Jūratės ar narių pasiūlytų variantų. Klubo veikla ne tik skatina skaityti ir disciplinuoja, bet ir lavina kritinį mąstymą, diskusijų kultūrą, ugdo kultūrinį sąmoningumą ir kūrybiškumą, pozityviai veikia narių psichologinę savijautą.
Tarp per devynerius klubo gyvavimo metus skaitytų lietuvių autorių knygų sąraše atsidūrė šios knygos: Valdas Papievis „Eiti“, Kristina Sabaliauskaitė „Silva rerum“, Romualdas Granauskas „Rūkas virš slėnių“, Icchokas Meras „Lygiosios trunka akimirką“, Saulius Šaltenis „Riešutų duona“, Laura Sintija Černiauskaitė „Kvėpavimas į marmurą“, Marcelijus Martinaitis „Mes gyvenome“, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis ir Vytautas Landsbergis „Laiškai Sofijai“, Eduardas Cinzas „Raudonojo arklio vasara“, Jurgis Kunčinas „Tūla“, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė „Karo meto dienoraštis. I tomas“, Aldona Ruseckaitė „Žemaitės paslaptis“, Grigorijus Kanovičius „Kvailių ašaros ir maldos“, Stasys Eidrigevičius „Meno klajūno eskizai“ ir „Giedanti gaidžio galva“, Birutė Pūkelevičiūtė „Aštuoni lapai“, Aurimas Švedas „Irena Veisaitė: gyvenimas turėtų būti skaidrus”, Danutė Kalinauskaitė „Skersvėjų namai“, Vidmantė Jasukaitytė „Marija Egiptietė“, Antanas Škėma „Balta drobulė“, Alvydas Šlepikas „Mano vardas – Marytė“, Marcelijus Martinaitis „Kukučio baladės“ ir kt.
Įgalinanti bendruomenė: veiklos plėtra ir tarptautiškumas
Knygų klubo, kaip įgalinančios bendruomenės, funkcija yra ta, kad perskaitytos knygos dažnai įkvepia platesnei veiklai. Bitės knygų klubo nariai keliauja knygų ir autorių keliais, lankosi susitikimuose, parodose, muziejuose, teatre ar kine.
Pavyzdžiui, perskaičius ir aptarus Kristinos Sabaliauskaitės tetralogijos „Silva rerum“ pirmą dalį buvo organizuota ekskursija po Vilnių, o po Gabrielės Petkevičaitės-Bitės kūrybos aptarimo – kelionė į jos gimtinę Puziniškyje. Klubas aktyviai dalyvauja ir tarptautinėje veikloje. Viena įsimintiniausių išvykų – aktyviausių klubo narių vizitas pagal „Erasmus+“ programą šių metų spalį į Ispanijos kultūros sostinę Barseloną. Perskaitę Ildefonso Falconeso istorinį romaną „Jūros katedra“, klubo nariai keliavo kūrinyje minimais maršrutais, lankėsi Katalonijos nacionalinėje ir Gabriel García Márquez bibliotekose bei Pikaso muziejuje.
Be to, Bitės knygų klubas bendradarbiauja su užsienio knygų klubais. Neseniai buvo surengti du nuotoliniai knygų aptarimai su Barselonoje veikiančiu „Lietuviškų knygų klubu“ ir Taradelio miestelio viešosios bibliotekos knygų klubu. O lapkričio 19 d. numatytas nuotolinis susitikimas su Brėmeno tarptautiniu knygų klubu, kurio metu bus aptariama Antano Škėmos „Balta drobulė“, taip skatinant lietuviškos literatūros sklaidą.
Anykščių „Knyginyčia“: bibliofilija ir kraštotyra
Anykščių knygų klubo „Knyginyčia“ vadovė Audronė Berezauskienė akcentavo gyvuojančio klubo specifiką, pabrėždama, jog tai– knygų mylėtojų, bibliofilų klubas, orientuotas į kultūros paveldą ir kraštotyrą. Klubas (apie 30 narių) daugiausia buria vyresnio amžiaus žmones, turinčius dideles asmenines bibliotekas ir labai mylinčius knygas.
Susitikimų metu nariai dalijasi informacija apie savo asmenines bibliotekas, įdomius knygų įrašus ar dedikacijas. Klubo dėka buvo priglausta ir išdalinta per 3000 Anykščių kraštiečio Valdo Papievio asmeninės bibliotekos knygų, kurios buvo pasmerktos išmetimui. Klubas populiarina krašto dokumentų fondą, pavyzdžiui, lygindamas rašytojo Kęstučio Arlausko rankraščius su išspausdintais tekstais. Audronė Berezauskienė taip pat pasidalino svajone įkurti „knygų viešbutį“ – vietą, kur būtų priglaudžiamos niekam nebereikalingos knygos.
Kupiškio „Knygius“: tolerancija ir įvairovė
Kupiškio knygų klubas „Knygius“, gyvuojantis jau aštuonerius metus, formuoja ne tik dalyvių literatūrinį išprusimą, bet ir skatina toleranciją kitokiai nuomonei. Klubas vienija 15–20 žmonių, kurių amžiaus spektras – nuo 30 iki 80 metų.
„Knygiaus“ veikla pasižymi temų ir formatų įvairove: rengiami susitikimai su autoriais, naujų knygų pristatymai (ypač lietuvių autorių), dalyvaujama akcijose, pavyzdžiui, „Vasara su knyga“. Klubas renkasi rečiau skaitomas knygas, veikloms taiko kūrybiškas idėjas – pvz., rengia „aklą pasimatymą su detektyvu“ (kai knygos paslėptos pakuotėse), biblioterapinius užsiėmimus, bendrą knygų skaitymą pagal spektaklius ar filmus.
Yra tradicija per kalėdinius susitikimus pristatyti geriausių metų knygų penketukus. Knygų rekomendacijos „iš lūpų į lūpas“ laikomos pačiu efektyviausiu būdu formuoti skaitymo skonį.
Klubų dinamika ir ateities perspektyvos
Diskusijoje paliesta narių skaičiaus ir moderavimo problema. Idealus klubo dydis efektyviai diskusijai yra 10–15 žmonių; kai dalyvauja apie 20, moderuoti dar įmanoma, tačiau 30 – jau pernelyg sudėtinga.
Pastebėtas ir lyčių pasiskirstymo kontrastas: Panevėžio ir Kupiškio knygų klubai šiuo metu vienija beveik vien moteris, nors bandyta pritraukti ir vyrų. Tuo tarpu Anykščių klubas išsiskiria kitokia patirtimi – čia, dėl klubo specifikos, dalyvauja nemažai vyrų, ypač išėjusių į pensiją. Jie sudaro beveik pusę visų narių ir aktyviai įsitraukia į diskusijas bei klubo veiklas.
Diskusija patvirtino, kad bibliotekose veikiantys knygų klubai yra gyvybingi ir labai įvairūs – nuo klasikinio literatūros aptarimo (Panevėžys) iki bibliofilinės veiklos (Anykščiai) ir aktyvaus bendruomenės įgalinimo (Kupiškis). Jie siūlo ne tik skaitymo, bet ir prasmingo gyvenimo būdo patirtį. Visi dalyviai ragino kitų miestų klubus bendrauti, dalytis patirtimi ir aktyviai įtraukti lietuvių autorių kūrybą į savo veiklą.
Projekto rezultatai ir reikšmė Panevėžio regiono bibliotekoms
Projektu „Biblioteka – šiuolaikinės lietuvių literatūros skleidėja II“ pratęsta sėkminga 2024 m. pradėta iniciatyva, kuria siekiama stiprinti lietuvių kalbos prestižą, skatinti visuomenės susidomėjimą šiuolaikine lietuvių literatūra, kalba ir kultūra bei kelti bibliotekininkų profesines kompetencijas.
Projekto įgyvendinimo laikotarpiu surengtas penkių nuotolinių seminarų ciklas, kurį papildė patirties pasidalinimo diskusija. Šie renginiai subūrė daugiau nei 350 registruotų dalyvių iš Panevėžio ir Utenos apskričių bibliotekų, mokyklų bibliotekų, knygų klubų ir kitų bendruomenių. Per visus šešis nuotolinius susitikimus užfiksuota daugiau nei 1500 dalyvių.
Teminę seminarų programą sudarė penkios kryptys, atliepiančios tiek profesinius bibliotekininkų poreikius, tiek šiuolaikinės literatūros pažinimo lauką. Seminaruose aptartos temos: vaikų ir paauglių literatūros raida ir tendencijos (lekt. Kotryna Zylė), knygos, kaip meno kūrinio, dizaino sprendimai ir vizualinės tendencijos (lekt. Rūta Mozūraitė), šiuolaikinė lietuvių literatūra paaugliams (lekt. Ilona Ežerinytė), geriausioji lietuvių ir verstinė literatūra 2024–2025 m. (lekt. Marius Burokas), naujausi lietuviškos dokumentikos leidiniai ir jų raidos kryptys (lekt. dr. Solveiga Daugirdaitė).
Projektą užbaigė patirties pasidalinimo diskusija „Knygų klubų vaidmuo: nuo literatūrinio skonio formavimo iki įgalintos bendruomenės“, kurią moderavo dr. Jūratė Baltušnikienė.
Seminarų metu dalyviai susipažino su šiuolaikinės lietuvių literatūros – grožinės, dokumentinės, vaikų ir paauglių – tendencijomis, knygos dizaino sprendimais bei leidybos aktualijomis. Taip pat įgijo praktinių įgūdžių, kaip efektyviai rekomenduoti lietuvių autorių kūrinius, vesti knygų klubų diskusijas ir įtraukti literatūrą į bendruomenių veiklas.
Lektorių vedami seminarai suteikė dalyviams tiek teorinių, tiek praktinių žinių, reikalingų šiuolaikinių lietuvių autorių kūrybos rekomendavimui skaitytojams ir bendruomenėms. Diskusijos ir praktiniai pavyzdžiai padėjo bibliotekininkams įgyti konkrečius įrankius, kaip efektyviau įtraukti lietuvių literatūrą į kasdienę skaitymo skatinimo veiklą bei kurti dialogą tarp kūrėjo, bibliotekininko ir skaitytojo.
Projekte dalyvavo daugiau nei 30 regione veikiančių knygų klubų, kurie aktyviai reflektavo seminarų temas, dalinosi savo veiklos patirtimi ir skatino lietuvių autorių kūrybos pažinimą bendruomenėse. Toks įtraukimas užtikrino seminaruose įgytos informacijos sklaidą bei ilgalaikį poveikį vietos kultūrinėms iniciatyvoms.
Projektas sustiprino rekomendavimo kultūrą regiono bibliotekose ir paskatino skaitymo kaip bendruomenės vertybės suvokimą. Įgyvendintos veiklos patvirtino, kad bibliotekos šiandien atlieka ne tik informacijos, bet ir socialinės bei kultūrinės jungties funkciją – tampa vieta, kurioje gimsta bendrystė, dalinamasi patirtimi ir stiprinamas pasitikėjimas lietuvių kalbos gyvastingumu.
Įgyvendintas projektas suteikė apčiuopiamų rezultatų: sustiprintos bibliotekininkų profesinės kompetencijos, išplėstas šiuolaikinės lietuvių literatūros pažinimo laukas, paskatintas regioninis bendradarbiavimas tarp bibliotekų ir knygų klubų. Svarbiausia – jis paskatino iš naujo atrasti lietuvių literatūrą kaip šiuolaikinės kultūros dalį, kuri jungia, augina ir įkvepia bendruomenes.
Projektą „Biblioteka – šiuolaikinės lietuvių literatūros skleidėja II“ finansuoja Valstybinė lietuvių kalbos komisija.
Ekrano kopija iš nuotolinės patirties pasidalinimo diskusijos projekte „Biblioteka – šiuolaikinės lietuvių literatūros skleidėja II“.
Eglė Vaitkevičiūtė
Projekto vadovė
