Tęsiant Valstybinės lietuvių kalbos komisijos finansuojamą projektą „Biblioteka – šiuolaikinės lietuvių literatūros skleidėja II“, rugsėjo–spalio mėnesiais vyko dar trys nuotoliniai seminarai, pratęsiant literatūrinį dialogą tarp kūrėjų, bibliotekininkų ir skaitytojų. Šįkart – apie paauglių pasaulį literatūroje, geriausias pastarųjų metų knygas ir dokumentiką, atveriančią naujus būdus pažinti tikrovę.

Paauglių literatūra – tarp tikrumo ir pagarbos

Rašytoja ir pedagogė Ilona Ežerinytė kvietė pažvelgti į paauglių literatūrą iš vidaus – kaip į jautrią erdvę, kurioje susipina tapatybės paieškos, abejonės ir autentiškumo troškimas.

„Paauglių literatūra nėra apie tai, ko jiems reikia išmokti, o apie tai, ką jie jaučia“, – pabrėžė lektorė.

Pasak jos, jauni skaitytojai akimirksniu atpažįsta dirbtinumą, todėl svarbiausia – nuoširdumas ir pagarba jų patirčiai. Tokios mintys įkvėpė bibliotekininkus drąsiau rekomenduoti knygas, kurios ne tik moko, bet ir kalba ta pačia kalba kaip jų skaitytojai.

Lietuvių ir verstinė literatūra – geriausieji iš geriausiųjų

Poetas, vertėjas ir literatūros apžvalgininkas Marius Burokas, šių metų Pauliaus Širvio literatūrinės premijos laureatas, pristatė 2024–2025 m. lietuvių ir verstinės literatūros panoramą, remdamasis literatūros kritikų bei vertėjų sudarytais sąrašais.

„Kritikų ir skaitytojų skoniai dažnai nesutampa – bet būtent tame skirtume slypi literatūros gyvumas“, – pastebėjo poetas.

Jo pranešimas tapo literatūrine kelione po naujausius kūrinius – nuo poezijos ir debiutuojančių autorių iki mažųjų leidyklų leidžiamų knygų, nuo premijų ir antipremijų iki vertimų, kurie, anot jo, „ne tik atneša pasaulį į mūsų kalbą, bet ir praplečia pačios lietuvių kalbos pajautą“.

Dokumentika: tarp fakto ir fikcijos

Literatūrologė, mokslininkė dr. Solveiga Daugirdaitė pakvietė pažvelgti į šiuolaikinę dokumentinę literatūrą kaip į vis labiau kintantį lauką, kuriame tirpsta ribos tarp tikrovės ir kūrybos.

„Jei žmogus aprašo savo sapnus – ar tai vis dar dokumentika?“ – retoriškai klausė lektorė, kalbėdama apie šiuolaikinės literatūros žanrų sąveikas.

Pasak jos, viena ryškiausių pastarojo meto tendencijų – autofikcija, leidžianti rašytojams jungti faktus su menine refleksija. Tokia kūryba ne tik dokumentuoja laiką, bet ir padeda geriau suprasti save, savo patirtį bei kalbos galimybes.

Lektorė pabrėžė, kad šiuolaikinė dokumentika vis labiau artėja prie grožinės literatūros, o lietuvių kalba tampa ne tik fiksavimo, bet ir mąstymo, interpretavimo priemone.

Laukia knygų klubų bendruomenių diskusija

Spalio 23 d. 10.00–11.30 val. seminarų ciklą vainikuos nuotolinis patirties pasidalinimo renginys – diskusija „Knygų klubų vaidmuo: nuo literatūrinio skonio formavimo iki įgalintos bendruomenės“, kurią moderuos dr. Jūratė Baltušnikienė, Bitės knygų klubo įkūrėja ir vadovė.

Kartu diskusijoje dalyvaus Audronė Berezauskienė, Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos knygų mėgėjų klubo „Knyginyčia“ vadovė bei Rita Senvaitienė, Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos knygų klubo „Knygius“ kuratorė.

Diskusijoje bus kalbama apie tai, kaip knygų klubai veikia kaip neformalios literatūros komunikacijos ir refleksijų erdvės – kaip juose formuojamas literatūrinis skonis, skatinamas kritinis mąstymas ir interpretacijų įvairovė, kaip šios bendruomenės padeda skaitytojams giliau įsitraukti į šiuolaikinę lietuvių literatūrą ir kuria gyvą socialinį bei kultūrinį ryšį tarp dalyvių.

Tokios bendrystės pavyzdžiai atskleidžia, kad knygų klubai šiandien tampa tiltu tarp kūrėjo, bibliotekininko ir skaitytojo – vieta, kur literatūra virsta dialogu, o dialogas – įkvėpimu bendruomenei.

Prisijungimas atviras visai skaitančiųjų bendruomenei. Nuoroda: Microsoft Teams.

Projektą „Biblioteka – šiuolaikinės lietuvių literatūros skleidėja II“ finansuoja Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Ekrano nuotraukų koliažas iš projekto „Biblioteka – šiuolaikinės lietuvių literatūros skleidėja II“ nuotolinių seminarų“.

Eglė Vaitkevičiūtė
Projekto vadovė