Maggie O’Farrell – viena ryškiausių šiuolaikinių britų rašytojų, pelniusi daugybę literatūrinių apdovanojimų ir skaitytojų simpatijų visame pasaulyje. Autorės romanai ne kartą buvo įvertinti prestižiniais prizais, o 2020 m. pasirodęs romanas „Hamnetas“  tapo tikru literatūriniu įvykiu – knyga pelnė „Women’s Prize for Fiction“ ir dar labiau įtvirtino rašytojos vardą pasaulinėje literatūros scenoje. Apie šią knygą vasario 10 d. diskutavo Bitės knygų klubas.

Romane „Hamnetas“ autorė atsigręžia į William Shakespeare šeimos istoriją, tačiau pasirenka netikėtą ir itin jautrią perspektyvą. Knygoje sąmoningai neminimas garsusis vardas – skaitytojas sutinka tik bevardį vyrą, jo žmoną ir vaikus. Būtent per jų kasdienybę, artimus santykius ir skaudžią netektį atskleidžiama, kaip gimsta didžioji kūryba.

Diskusijos metu Bitės knygų klubo nariai pastebėjo, kad iki šiol daugelis jų nebuvo pernelyg domėjęsi Šekspyro biografija, o šis romanas ją atveria visiškai kitaip – tyliai, intymiai, be didybės šydo. Pasak klubo vadovės Jūratės, tai ir yra didžioji knygos meistrystė: istorija pasakojama ne apie genijų, o apie šeimą, kuri myli, netenka ir ieško būdų išgyventi.

„Hamnete“ subtiliai ir giliai gvildenamos meilės, gedulo, vilties ir tvirtybės temos. Tai knyga apie gedėjimą – skirtingą, netolygų, labai asmenišką. Klubo nariai akcentavo, kad kiekvienas personažas netektį išgyvena savaip, o kūryba, regis, tampa išsigelbėjimu nuo skausmo. Jei Hamneto mirtis iš tiesų įkvėpė „Hamletą“, tuomet kūrybos gydomoji galia buvo išties stipri.

Ypatingų komplimentų diskusijoje sulaukė ir romano vertėja Rasa  Drazdauskienė – buvo pabrėžta, kad lietuviškas tekstas skamba itin jautriai, poetiškai ir tiksliai perteikia originalo nuotaiką.

Knygų klubo susitikimas buvo ypatingas dar ir tuo, kad dalyviai ne tik perskaitė romaną, bet ir turėjo galimybę pamatyti to paties pavadinimo naujausią Oskaro laureatės kino režisierės Chloé Zhao dramą. Neatsitiktinai diskusijoje buvo lyginama, kuris pasakojimas paveikesnis – knyga ar kino juosta. Klubo narės Ritos nuomone, romanas labiau susitelkia į bevardį vyrą, o filmas – į stiprią moterį.

Pokalbyje netrūko ir asmeninių patirčių. Kalbant apie brolių ir seserų ryšį, viena skaitytoja prisiminė savo netektį ir pasidalijo, kad mergaitės jausmai romane – praradus brolį – perteikti nepaprastai tiksliai ir atpažįstamai.

„Hamnetas“, akivaizdu, nepalieka abejingų. Ši knyga kviečia ne tik skaityti, bet ir sustoti, įsiklausyti, prisiminti ir pasidalyti. Neabejotinai tai viena iš tų knygų, kurios gyvena ilgiau nei paskutinis puslapis.

Kitas Bitės knygų klubo susitikimas vyks kovo 10 d. Jo metu bus diskutuojama apie Noros Ikstenos romaną „Motinos pienas”.