Už knygos rekomendaciją dėkojame bibliotekos knygų klubų lankytojai Ilonai.

„Su lengvu humoru, subtiliai apie skaudžius Lietuvai laikus. Reikia atiduoti duoklę vertėjai Donatai Rinkevičienei. Bravo! Kokia pagarba žodžiui.
Partizanų tema grožinėje literatūroje tikrai nėra mano pati mėgstamiausia. Gal dėl to, kad gerų kūrinių tikrai nėra daug. Bet „Zuikių bažnyčia” yra tikrai kažkas neįtikėtino.
Dėdytę Mykolą – Zuikių dievą tiesiog įsimylėjau. Su matematinių nukrypimų tarpsniais, kurie kartais praeidavo. Kaip potvyniai ir atoslūgiai.
Knygoje apstu tokių paprastų filosofavimų, kuriais negali nesižavėti.
Apie bombardavimą:
„Kuo daugiau užmuš, tuo daugiau jiems liks.
– Ko? – nesumoja Petras.
– Visko, – sako Juozas. – Šlovės, moterų, pinigų, žemės… Paprasta aritmetika. Būtų jų valia, visus išžudytų ir viską sau susigrobtų.
Lėtabūdis Petras mėgina suvirškinti šitą „aritmetiką”, ir galop jam nušvinta: mažiau žmonių – daugiau žemės visiems. Nori – sėk, nori – gyvulius ganyk.”
Aš irgi nemačiau Zuikių bažnyčios. Tikrai neverta jos ieškoti.
„Nes Zuikių bažnyčia yra tai, ką labai norėtum pamatyti, bet niekada nepamatysi.”

Vasyl Shkliar – žinomas šiuolaikinis ukrainiečių rašytojas, publicistas ir visuomenės veikėjas, gimęs 1951 m. Čerkasų srityje, Ukrainoje. Jis laikomas vienu ryškiausių istorinės ir patriotinės prozos autorių Ukrainoje. Didelio pripažinimo sulaukė jo romanas „Juodasis varnas“ („Чорний ворон“), pelnęs prestižinę Taraso Ševčenkos nacionalinę premiją. Shkliaro kūryboje dažnai atsispindi Ukrainos istorija, laisvės kovų tematika, tautinė tapatybė ir žmogaus dvasinė stiprybė. Autoriaus kūriniai pasižymi emociniu intensyvumu, įtaigia kalba ir giliu istoriniu kontekstu.