1894 metais J. Tumas buvo paskirtas vikaru Mintaujon (dabar – Jelgava). Ten jis pirmąkart ir susitiko su A. Smetona, kuris buvo Mintaujos lietuviškos gimnazijos 5 ar 6 klasės mokinys. Tada jiems arčiau susipažint neteko: „Bet vis tiek pažinau, paskui girdėdavau iš kitų apie šį pranašų studentą. Kai po poros metų atsitiko susidurt, jis man nebebuvo svetimas. Mudu laimingai suvedė spausdinimas lietuviškos kalbos gramatikos, – rašė Juozas Tumas. – Tuomet Antanas Smetona buvo labai simpatingas, net gražus baltaplaukis jaunikaitis, vos pradedančiu apželt švariai baltu veideliu, sveikas, greitas, šviesiai nusiteikęs, bet ir paslaptingai rimtas. Ag jis štai parengė rusų draudžiamą, nusikalstamą darbą – lietuvišką spausdinį. Tai jau buvo jam nebe pirmiena: jau buvo slapčiomis redagavęs Petro Avižonio „Lietuvišką gramatikėlę“. Kultūros darbas, o koks atsakingas! Ypač svarbu buvo, kad jis pasidavė Jono Jablonskio įtakai, ir ėmėsi darbo lietuviškai kultūrai.“ Vaižgantas (Iš Vaižgantas: Jaunosios Antano Smetonos dienos : 25 (1906 – 1931) metams jo rašto darbo paminėti. Kaunas: „Spindulio“ b-vės sp., 1931. P.4 – 5)