„Šiandieninis Rokiškis – miestas, sugebėjęs pagauti „aukso vidurį“: jo neapėmė pašėlęs didmiesčio tempas, bet jis šiuolaikiškas, gyvas. Rokiškis sugebėjo išlikti savitas, išsaugoti senąjį paveldą. Ir iškilmingose senojo Rokiškio dvaro menėse nesustingo nebyli praeitis. Už stiklo – Rokiškio didikų drabužiai ir aksesuarai, rekonstruotos Rokiškio dvaro sodybos šiaurinė ir pietinė oficinos, įrengtos žymiausio XX a. dievadirbio Liongino Šepkos drožinių, dailės ir retų spaudinių ekspozicijos. Už dvaro rūmų ošia didžiulis trečią šimtmetį skaičiuojantis parkas.“ Egidija Lekavičienė (Iš: Nuo Sartų iki Nemunėlio. Vilnius: Standartų spaustuvė, 2008. P. 8)