Skaito Albinas Kėleris
Ištrauka iš knygos V. Daujotytė „Žmogus ir jo kalnas“

Brangus ne vieno prisimenamas Monsinjoro gestas – paliesti, paglostyti, palaikyti ranką. Jei kalbėdavo įsitikinęs, norėdavo paguosti, linkdavo į kitą kūnu – lyg siekdamas priartėti. Į jį buvo kreipiamasi sunkiausiais klausimais – atsakinėjo, neišsisukinėjo. Kunigas, kuris buvo duotas žmonėms. (Viktorija Daujotytė)

Knygoje atsiskleidžia monsinjoro Kazimiero Vasiliausko gyvenimas ir likimas, kunigo ir žmogaus didieji dvasios darbai, pažiūros, jų biografinės ir literatūrinės ištakos. Kartu ir jo kartos. Monsinjoro laiškai, pamokslai, žmonių prisiminimai ir vertinimai, asmeniško bendravimo patirtis yra ryškios asmenybės literatūrinio atvaizdo kūrimo šaltiniai.