Per savo gyvenimą Monsinjoras suspėjo padaryti labai daug darbų, visada buvo labai užimtas. Nežiūrint didelio užimtumo, jis dažnai, garbingų svečių lydimas, lankydavosi Vabalninke. Jo „desante”, kaip mėgdavo sakyti – J. Strielkūnas, alpinistas V. Vitkauskas, poetė R. Skučaitė, vargonininkas B. Vasiliauskas, vargonininkė V. Pekerytė, profesorė V. Daujotytė ir kt. (Iš: XX amžiaus Vabalninkas: datos, įvykiai, žmonės. Panevėžys: Panevėžio sp., 2007. P. 198)