Tėvo įtaka Marijai Gimbutienei buvo didelė. Kai reikėjo rinktis profesiją, abu tėvai tikėjosi, kad jų dukra eis jų pėdomis – rinksis mediciną. Mariją paviliojo istorija. „Mano vienas pačių pirmųjų straipsnių buvo apie mirtį ir sielą, išspausdintas 1947 metais, bet parašytas Lietuvoje, kai man buvo dvidešimt metų. Man tas klausimas baisiai rūpėjo – kas po mirties? Man buvo 15 metų, kai mirė mano tėvas, turbūt dėl to tapau archeologe.“ Marija Gimbutienė (Iš: Voverienė, Ona. Žymieji XX amžiaus Lietuvos mokslininkai. Vilnius: Mokslo aidai, 2009. P. 19)