Leidinyje autorė pristato Senosios Europos (apie 6500–3500 m. pr. Kr.) civilizacijos religiją ir simboliką, remdamasi archeologiniais radiniais – molinėmis figūrėlėmis, keramika, kapų inventoriais ir ornamentais. M. Gimbutienė teigia, kad prieš indoeuropiečių atėjimą Europoje gyvavo taiki, žemdirbiška, daugiausia į moteriškąjį pradą orientuota kultūra. Jos religijos centre buvo Didžioji Deivė – gyvybės, vaisingumo, gimimo, mirties ir atsinaujinimo simbolis. Mokslininkė analizuoja įvairias deivių ir dievų formas bei ženklus (gyvatės, paukščiai, spiralės ir kt.), aiškindama jų mitologinę prasmę.