Dėstydamas Vilniaus universitete bibliografijos ir knygos istorijos kursus, ruošdamas bibliografines rodykles prof. Vladas Žukas dažnai rasdavo pretekstų ir progų susitikimams su rašytojais. Užrašinėdavo atsiminimus, rinko medžiagą savo leidiniams. „Daugelis šioje knygoje minimų veikėjų buvo susiję su knyga – rašė, vertė, redagavo, leido, bibliografavo, tyrinėjo, kolekcionavo, skelbė ir populiarino bibliotekose. Nemaža jų turėjo savo ekslibrisus, kai kurie po kelis ar net keliolika (Paulius Galaunė, Juozas Miltinis).“ Vladas Žukas (Žukas, Vladas. Pažinti kultūros žmonės. [Kn.1]. Vilnius: Logotipas, P. 9-10)

„Kelias dešimtis metų buvo užvaldžiusi idėja užrašinėti kultūros žmonių pasakojimus apie save ir kitus, apie įvykius ir išgyvenimus, išgirstus asmeniškai bendraujant, papasakotus viešuose renginiuose. […] Prisiminimų puslapių 2-oje knygoje – periodikoj bei kitur skelbti ir neskelbti rašiniai apie savo profesorius (daugiausia Vincą Mykolaitį-Putiną) ir dėstytojus, pažintus rašytojus, mokslo ir kultūros veikėjus (išskyrus dailininkus – apie juos atskirai). Šioje knygoje yra rašinių apie asmeninius ir korespondentinius ryšius su užsienio lietuviais.“ Vladas Žukas (Iš: Žukas, Vladas. Pažinti kultūros žmonės. Kn. 2. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2010. P. 5)

„Kauno universitete 1946 m. pradėję studijas lituanistai turėjo idealą, sektiną pavyzdį – tai buvo kritikas Kostas Korsakas. […] Man labiausia rūpėjo pašnekovų svarstomi lietuvių kalbos ir literatūros, spaudos klausimai. Sekiau Korsako mintis – tuo metu jis buvo labiausia patyręs kritikas, literatūros istorikas, jo reiškiama nuomonė buvo oficiali pozicija.“ Vladas Žukas (Iš: Žukas, Vladas. Kostas Korsakas: prisiminimai. Vilnius: Ogamas, 2005. P. 7-8

Leidinyje atsispindi veikėjo Jono Aleksos ir jo žmonos Salomėjos Šauklytės gyvenimo ir šeimos istorija. „Jonas Pranas Aleksa – veikėjas, Lietuvos žemės ūkio ministras, daręs įtaką šios ūkio šakos ir Lietuvos ekonomikos raidai, mokslininkas. […] Jono Aleksos žmona Salomėja Šauklytė – Lietuvos elito atstovė – ministrienė, į kultūros istoriją įėjo kaip memuaristė.“ Vladas Žukas. (Iš: Žukas, Vladas. Margi gyvenimo puslapiai: Salomėja ir Jonas Aleksos. Vilnius: Ogamas, 2003. P. 7-8)

Knygoje pateikiami kultūros veikėjų, amžininkų atsiminimai apie dailininką Joną Švažą. Tai mokytojų, profesorių ir dėstytojų mintys, studijų draugų, Vilniaus dailės instituto bendradarbių, kolegų tapytojų ir kitų sričių menininkų prisiminimai.

„Mūsų pažintis su Beatriče Grincevičiūte tęsėsi dvidešimt septynerius metus. Su žmona lankydavom dainininkę, ji ateidavo į mūsų šeimos šventes, kartais kitomis progomis, susitikdavom pas Mariją ir Henriką Horodničius, koncertuose. Beatričė traukdavo ne tik savo išskirtiniu muzikalumu (absoliuti klausa), jautriu klasikinio repertuaro ir liaudies dainų atlikimu, bet ir literatūriniu apsiskaitymu, dvasios tvirtybe ir optimizmu. Užrašuose norėjosi nors kiek užfiksuoti šį unikalų žmogų. Didžiąją prisiminimų dalį sudaro dienoraščio ištraukos. Beatričės vardą rašau kaip literatūrinį pseudonimą“ Vladas Žukas (Iš: Žukas, Vladas. Beatričė Grincevičiūtė: prisiminimai. Vilnius: Ogamas, 2004. P. 8)

„Didelę literatūrinę-estetinę bei pedagoginę reikšmę turėjo A. Mickevičiaus kūrinių įtraukimas į mokyklinių skaitinių knygas, mokykloms skirtų raštų rinkinių leidimas. Jie praturtino lietuviškas mokyklines knygas įdomaus siužeto lietuviškos tematikos kūriniais. Populiariausi buvo „Gražina“, „Konradas Valenrodas“, „Pono Tado“ ištraukos.“ Vladas Žukas (Iš: Žukas, Vladas. Adomas Mickevičius: Lietuvos mokyklose 1908–1943. Vilnius: Regnum fondas, 1999. P. 61)

Silvestras Baltramaitis – bibliografas, literatūros istorikas. Tai bene pirmasis (po Simono Daukanto) lietuviškų ir senųjų prūsų knygų tyrinėtojas, etnografas, periodikos žinovas, enciklopedinio išsilavinimo žmogus. Prof. V. Žukas apie jį leidinyje rašo: „Šį kartą rengdamas spaudai knygą dar kartą grįžau prie Baltramaičio kultūrinio palikimo, jo veiklos. Čia sutraukta forma apibūdinti bibliografijos darbai, lakoniškai papasakota apie kitas veiklos sritis (publicistiką, vertimus), pagal laiškus, atsiminimus bandyta atskleisti jo asmenybės bruožus, ryšius su lietuvių kultūros veikėjais.“ Vladas Žukas (Iš: Žukas, Vladas. Tarp knygų prabėgę metai: Silvestras Baltramaitis. Vilnius: Ogamas, 2006. P. 8)

Tai knyga apie žymų XX a. pradžios kalbininką, mokslinės lietuvių kalbos stilistikos pradininką ir kūrėją. Leidinio autorius apie jį rašo: „Bendravimas su amžininku, o juo labiau studijų draugu – įprasta kasdienybė, tarp mūsų atstumo nebuvo. Tad ir pasakoti apie tuos, su kuriais nuolatos bendravai, yra sunkiausia. Belieka savo prisiminimus papildyti kitų pasakotais įspūdžiais, išspausdintais straipsniais, jo paties paskelbtais raštais, įvairia rankraštine medžiaga.“ Vladas Žukas (Iš: Žukas, Vladas. Gyvenimas gimtajai kalbai: Juozas Pikčilingis. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2001. P. 9)

„Profesorius Vaclovas Biržiška paliko ryškų pėdsaką Lietuvos ir kultūros istorijoje. Pažymėtina jo šviečiamoji veikla kariuomenėje, dėstymas Vilniaus ir Kauno gimnazijose, svarus įnašas į mokslo plėtotę: Biržiška kūrė Lietuvos universitetą, jo biblioteką, dirbo administracinį darbą ir profesoriavo Teisių fakultete, paskaitas skaitė Humanitarinių mokslų fakultete. Daug nuveikė įvairiose kultūros organizacijose, reiškėsi visuomeniniame politiniame gyvenime, rašė periodikai.“ Vladas Žukas (Iš: Žukas, Vladas. Gyvenimas knygai: Vaclovas Biržiška. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2012. P. 11)