Italų jaunosios kartos rašytojo Paolo Cognetti romanas „Aštuoni kalnai“ – tai knyga apie draugystę ir sielų giminystę, pasirinkimo ir būties prasmės problemas, žmogaus santykį su gamta ir civilizacija.

Tai graži, jauki, šilta, maloniai ir greitai perskaitoma knyga su paprastu istorijos pasakojimo stiliumi, kurioje atskleidžiama, kad pagrindinės ir svarbiausios gyvenimo vertybės – tai dalijimasis duona, vandeniu, vynu, meilės ir draugystės jausmo puoselėjimas. Kita vertus, lyg fonas per visą istorijos pasakojimą jaučiama vienišumo tema.

Ši knyga – apie skirtingus skirtingų, bet tuo pačiu ir labai panašių, žmonių požiūrius, apie savęs išbandymą kalnais. Pjetras – miesto vaikas, Brunas – kaimo piemuo, tačiau jau ankstyvoje vaikystėje užsimezgusi jų draugystė metams bėgant perauga į brandų ryšį ir tvirtą bičiulystę. Abu draugus siejanti stipri trauka ir meilė kalnams juos taip suartina, jog abu geriausiai jaučiasi būtent kalnų prieglobstyje.

Literatūros kritikė Eglė Baliutavičiūtė apie knygą: „ … atradau grakščią, jaukią prozą, po kurią plevena Hermanno Hesse kūrybos, ypač „Narcizo ir Auksaburnio“ atgarsiai. Ar ši istorija įkvepianti? Nemanau, bent jau ne ta primityviąja prasme, o gal greičiau skatina atsidūsėti: sustoti, atsigręžti atgalios, mintimis sugrįžti į jau užkoptas viršukalnes, kad galiausiai galėtum toliau keliauti į priekį, net jei prieš akis vien tie patys kalnai ir klajonės“.

Romanas „Aštuoni kalnai“ 2017 m. apdovanotas svarbiausia italų literatūrine premija – Strega.