„Šaltenio apsakymuose ryškiai iškyla bręstančio žmogaus dvasinė alternatyva, kada pasidaro nebeaišku: ar tikrovė sutriuškins tavo idealus ir tu pradėsi iš jų juoktis, ar idealai pakels tave į kovą už juos, ar ieškosi priemonių tuos idealus pirmiausia savyje išsaugoti?“ Albertas Zalatorius (Iš: Zalatorius, Albertas. Prozos gyvybė ir negalia. Vilnius: Vaga, 1988. P. 220)