William Styron „Sofi pasirinkimas“
Skaitytos / 2010-08-20

Šią knygą baigiau skaityti tik vakar, tačiau apie ją rašyti nėra lengva. Kaip ir nėra lengva ją skaityti. Nors veiksmas vyksta 1947-ųjų Niujorke, pagrindinis pasakojimas nukelia į prieškario Lenkiją, Antrojo pasaulinio karo metų Krokuvą ir Varšuvą. Knygos herojė Sofi taip paprastai pasakoja apie tai, ką jai teko iškęsti Aušvico koncentracijos stovykloje, jog labai lengva įsijausti… Knygos įtaigumą sustiprina tai, jog, kaip rašoma, autorius pažinojo Sofi prototipą. Visgi ji nėra vienintelė knygos herojė. Pasakotojas – 22 metų jaunuolis Stingas, pradedantysis rašytojas. Išsinuomavęs kuklų kambarį, taip pat „gauna“ ir išskirtinius kaimynus – minėtąją Sofi ir mokslininką Nataną. O toliau viskas vyksta natūraliai: meilės trikampis (jeigu galima taip pavadinti, nes Sofi, kad ir kas benutiktų, visa širdimi atsidavusi Natanui), draugystė, mįslingi mokslininko Natano atradimai ir po truputį atsiskleidžiančios įsimylėjėlių paslaptys. Beje, tas paslaptis sužinojo tik Stingas, o įsimylėjėliai taip ir liko vienas apie kitą nesužinoję esminių dalykų… P.S. Nerekomenduoju tiems, kuriems patinka laimingos pabaigos… 😉

Vytautas Misevičius „Linksmieji Pamažupiai“
Skaitytos / 2010-08-16

Viename iš komentarų „svaigau“ apie šią knygutę. Radau, visai netyčia, perskaičiau dar sykį – pojūčiai tie patys. Pasidalinau su pussesere – vėliau susitikusios „pasvaigom“ abi, jos vyras dar juokėsi, kad nors abi skaitėm, viena iš kitos naujų dalykų išgirdom. Taigi, feljetonų rinkinys apie Pamažupių kaimą ir linksmuolius pamažupiečius. Ar prisimenate, kaip el. paštu persiuntinėdavome vieni kitiems linksmas istorijas iš serijos „Katino dienoraštis“, „Laiškas mamai iš stovyklos“ ir pan.? Čia tas pats… Tikiuosi, nereiks nieko daugiau pasakoti, užteks pacituoti. „VI.11 Pirmą kartą gyvenime supykau ant savosios Onos… Įsivaizduokite: išvažiavo su dukterėčia Špokiene į rajoną. Grįžo atgal – už galvos stveriuosi: visos mano senės suknelės į minusus suvarytos. „Mini mada. Labai modern, dėde!“, – pasakė Špokienė. Gal jai ir modernu, bet kokia iš mano šešiasdešimtmetės Onos mini? Ilga kaip žardas. Kaulėta, kojos nuo vaikystės rachito kaip ratlankiai išlenktos… VI.13 Gaila seno kiemsargio Brisiaus. Šuo antra savaitė negali išsimiegoti. Per visą mėnulio pilnatį iki aušros Špoko giminaitis, studentas su barzda, ne tik muzikos klausosi, bet ir pats bando kurti… Brisius, palikęs savo būstą, išdūmė palaukėmis… VI.15 Užmokėjau milicijoje baudą, ir dar draugiškas teismas mane svarstys. Mat užvakar atvyko pailsėti pusbrolis chemikas…. Jis pakeitė išvykusį poetą Špoką su žmona. Pusbrolis chemikas nutarė pritaikyti savo…

Toni Morrison „Sula“
Skaitytos / 2010-08-13

Toni Morrison – amerikietė rašytoja, 1993 m. Nobelio literatūros premijos laureatė. Jos herojės – daugiausia juodaodės moterys. Knygos nėra kupinos šviesos ir džiaugsmo, jose vaizduojama niūri būtis. „Sula“ – apie dvi drauges – Sulą ir Nelę, jų santykius nuo pat vaikystės iki moterystės, apie Dugną, kuris yra kalvos viršūnėje, nes ten žemės nederlingos ir nereikalingos, ir kuriame gyvena juodaodžiai. Apie pasirinkimą ir išsilaisvinimą. Iš savo pasirinkimo.  Apie išdavystę, kuri pasirodo nesanti tokia reikšminga kaip draugystė… Sula – kitokia nei visa gyvenvietė. Ji nepasiduoda visų čia gyvenančių gyvenimo scenarijui: išvažiuoja ir grįžta tokia, kad visiems kelia pasipiktinimą… Knygos anotacijoje rašoma, kad ji – apie draugystę. Iš tiesų viską supranti knygos pabaigoje. Po to, kai Sula nuvilioja Nelės vyrą (jei tai galima vadinti nuviliojimu – juk pats to labai norėjo), draugių santykiai atvėsta. Tiksliau, tai Nelė nusivilia ir pyksta. Bet kai Sula guli mirties patale, Nelė ją aplanko. Iš smalsumo? O kai ji miršta, staiga supranta – nepaisant nieko, Sula ir jos draugystė yra tai, ko jai trūksta labiausiai. Tuo metu kaime reikalai staiga ima šlyti. Nes nebėra Sulos, kurios čia visi nekentė ir tarsi norėdami ją pranokti iš neapykantos stengėsi būti doresni, nei iš tiesų yra…

Sara Gruen ,,Vanduo drambliams‘‘
Skaitytos / 2010-08-09

Apie šią nuostabią knygą išgirdau viename forume. Visai nesitikėjau jos rasti bibliotekoje, kadangi naujas knygas skaitytojai greitai išgraibsto. Bet man pasisekė. Atnešusi perskaitytas knygas iš karto pastebėjau ,,Vanduo drambliams‘‘ ir tuoj pat čiupau. Mat jau ne kartą buvo taip, kad iš pat panosės skaitytojai paima mano norimą knygą. Prisipažinsiu, jau seniai taip greitai nebuvau perskaičiusi tokio storumo knygos. Puslapiai vertėsi greitai, o laikas, rodos, sustojo. Beplepėdama sužinojau, kad ši knyga nesulaukė tokio populiarumo, kokio yra verta. Apie ją dar nesu skaičiusi nė vieno blogo komentaro. Užėjusi į šį tinklaraštį ir neradusi atsiliepimo apie šią knygą supratau, kad tiesiog turiu jums papasakoti apie ją, kad ir Jūs pajustumėte skaitymo malonumą, kurį suteikia ši knyga. Na, o istorija prasideda senelių namuose, kur devyniasdešimtmetis Džeikobas Jankovskis, negalintis susitaikyti su savo senatve ir bejėgiškumu, stebi netoliese įsikūrusio keliaujančio cirko gyvenimą. Tuomet buvusį veterinarą prisiminimai nuneša į jo praeitį, kur jis pats ragavo darbo cirke. Cirkas. Kad knyga bus būtent apie tai galima spręsti ir iš pavadinimo, ir iš viršelio. Cirkas man niekada nepatiko, nepatinka ir dabar – perskaičius knygą.

Patricia Highsmith „Talentingasis misteris Riplis“
Skaitytos / 2010-08-02

Knyga „Talentingasis misteris Riplis“ į mano rankas pakliuvo atsitiktinai – radau ją bibliotekos neseniai grąžintų knygų vežimėlyje (mėgstu kartais pašniukštinėti, kas skaitoma :)). Suintrigavo teiginys anotacijoje – „Talentingasis misteris Riplis“ laikomas viena geriausių visų laikų detektyvo žanro knygų.“ Nors detektyvais labai nesižaviu, tačiau kodėl gi neperskaičius „vieno geriausių“? Ir tikrai nepasigailėjau. Tai puiki knyga atostogoms – lengvai skaitoma, intriguojanti, tokia, kurios negali ilgesniam laikui padėti į šalį, norisi žinoti, KAS toliau. Be to veiksmas vyksta užburiančioje Italijoje, beveik jauti saulės šilumą, pajūrio vėją ir šviežių prinokusių vaisių skonį. Dar vienas faktorius, skatinęs kuo greičiau perskaityti knygą – noras pažiūrėti filmą, sukurtą knygos motyvais (http://www.youtube.com/watch?v=1CfVgcSltjc). Nežinau kaip Jums, bet man nebeįdomu skaityti knygą, kai pažiūriu filmą. Todėl džiaugiausi, jog nemačiau šio filmo anksčiau. Dažniausiai knyga man pasirodo įdomesnė nei filmas, tačiau šįkart dėčiau lygybės ženklą… Rekomenduoju abu – ir perskaityti knygą, ir pažiūrėti filmą. Tokia seka, kokia Jums patinka :).