Apskritai tai mane nervina net ir pats žodis „bestseleris“, nesąmoningai vengiu knygų, kurias skaito visi. Bet šią nutariau paskaityti todėl, kad ne kartą teko nusivilti turizmo gidais ir sukomercintais turistų traukos objektais, tikėjausi užsikabinti už ko nors kitko, kas būtų verta pajusti, patirti,  pamatyti ar suvokti Anglijoje. Be to, imponavo, kad autorius nemėgsta Erlicko humoro. Supratau: bus kitaip. Ir buvo!

Perskaičiau per kokius tris vakarus. Sužinojau daug ir apie lietuvius, t. y. mus, kaip atrodome iš išorės svetimtaučiams, ypač turintiems garbingas ir teisingas tradicijas, ne tik apie anglus. Nevardysiu, ką lankysiu jau netrukus, bet ši knyga tikrai turėjo įtakos mano  artimiausiems maršrutams po Londoną.

Kadangi nesu jokia recenzentė, rekomenduoju paskaityti Justino Žilinsko recenziją „Lietuvos ryte“ ir Simono Bartkaus – jo tinklaraštyje.

O apskritai būtų įdomu išgirsti nuomones tų, kuriems ši knyga nepatiko: t. y. ko jie tikėjosi ir ką joje rado.