Apie šią nuostabią knygą išgirdau viename forume. Visai nesitikėjau jos rasti bibliotekoje, kadangi naujas knygas skaitytojai greitai išgraibsto. Bet man pasisekė. Atnešusi perskaitytas knygas iš karto pastebėjau ,,Vanduo drambliams‘‘ ir tuoj pat čiupau. Mat jau ne kartą buvo taip, kad iš pat panosės skaitytojai paima mano norimą knygą.

Prisipažinsiu, jau seniai taip greitai nebuvau perskaičiusi tokio storumo knygos. Puslapiai vertėsi greitai, o laikas, rodos, sustojo. Beplepėdama sužinojau, kad ši knyga nesulaukė tokio populiarumo, kokio yra verta. Apie ją dar nesu skaičiusi nė vieno blogo komentaro. Užėjusi į šį tinklaraštį ir neradusi atsiliepimo apie šią knygą supratau, kad tiesiog turiu jums papasakoti apie ją, kad ir Jūs pajustumėte skaitymo malonumą, kurį suteikia ši knyga.

Na, o istorija prasideda senelių namuose, kur devyniasdešimtmetis Džeikobas Jankovskis, negalintis susitaikyti su savo senatve ir bejėgiškumu, stebi netoliese įsikūrusio keliaujančio cirko gyvenimą. Tuomet buvusį veterinarą prisiminimai nuneša į jo praeitį, kur jis pats ragavo darbo cirke.

Cirkas. Kad knyga bus būtent apie tai galima spręsti ir iš pavadinimo, ir iš viršelio. Cirkas man niekada nepatiko, nepatinka ir dabar – perskaičius knygą. Kad po blizgučiais, muzika, klounų pokštais (Klounai man yra labai antipatiški), gyvūnų pasirodymais ir išsigimėlių rodymu slepiasi tikrai nepatrauklus gyvenimas, žinojau ir pati. Nereikia būti itin protingam, kad suprastum, jog niekada nedresuotas gyvūnas, vos dresuotojui paprašius, nepakels kojos. Tačiau, skaitant knygą, tas sunkus ir žiaurus cirko darbuotojų gyvenimas tik dar labiau atsiskleidžia ne iš gerosios pusės. Sakote, tai – tik knyga? Anaiptol. Perskaitę knygą būtinai perskaitykite ir autorės žodį. Tik jokiu būdu ne prieš tai. Daugelis nutikimų kadaise atsitiko ir iš tikrųjų. Tik ar buvo tokia meilės istorija? Į šį klausimą atsakymo nerasite. Meilės bus (o kaipgi be jos? ). O daugiau sužinosite perskaitę knygą.

Negaliu nepaminėti ir didelės gražuolės dramblės Rožės. Skaitydama tik dar kartą supratau, kad gyvūnai taip pat turi jausmus, kad jie supranta ir… moka keršyti, liūdėti, juoktis, džiaugtis… Juk tai, ką ji padarė, yra įvykę ir iš tikrųjų.

Gražus rašymo stilius, nė kiek neerzinanti laikų kaita. Ir nuostabi istorija, kupina meilės, neapykantos, žiaurumo…

,,Vanduo drambliams‘‘ yra naudinga knyga. Sara Gruen daug domėjosi cirku, tad visas tas aprašytas gyvenimas nėra iš piršto laužtas. Knygos originale yra ir nuotraukų iš to meto cirko. Tikrai gaila, kad Lietuvoje ši knyga išleista be tų nuotraukų. Vaizdinė medžiaga tik dar labiau įaudrintų vaizduotę.

Taigi skaitykite, skaitykite ir dar kartą skaitykite šią knygą, nes ji tikrai verta būti populiari ir mėgiama. O 2011 pradžioje visi kartu eisime žiūrėti pagal šią knygą pastatyto to paties pavadinimo filmo.