Kai myli tą, kuris tave žudo, nėra ko rinktis. Kaip galėtum bėgti, kaip galėtum kovoti, jei tuo įskaudintum mylimąjį? Jei mylimajam tegalėtum dovanoti savo gyvastį, kaipgi jos nedovanotum?

Jei iš tikrųjų myli? Knygų klubas

Tai „Saulėlydžio“ sagos pabaiga,  ketvirtoji Stephenie Meyer sukurtos „Saulėlydžio“ sagos dalis, paskutinis serijos romanas. Knyga suskirstyta į tris dalis arba skyrius, pirmas ir trečias skyrius – iš Belos Svan perspektyvos, o kita dalis – iš  vilkolakio Džeikobo Bleko.

Pavadinimas „Brėkštanti aušra“  yra įvadas į Belos Svan, kaip vampyrės, gyvenimą. Pavadinimas yra metafora Belos progresavimo visoje knygoje; ji pradėjo kaip fiziškai silpniausia, bet pabaigoje ji tampa stipriausia, karalienė. Nors pagrindinis siužetas nepakito, knygoje „Brėkštanti Aušra“ vilkolakis Džeikobas Blekas buvo paviršutinis personažas, o vampyrai Viktorija ir Lorenas išliko gyvi. Apie Edvardo Kaleno ir Belos Svan dukters Renesmės unikalų vardą autorė sakė: „Aš tiesiog negalėjau jos imti ir pavadinti Jennifer ar Ashley. Kaip jūs pavadintumėte patį neįprasčiausią vaiką visame pasaulyje? Aš ieškojau neįprastų vardų daugelyje internetinių puslapių, tada supratau, kad tai turi būti ne paprasto žmogaus vardas, todėl sukūriau jį pati.” Stephenie Meyer nusprendė į knygą įtraukti nėštumą, tačiau neįprastą. Autorė ilgai skaitinėjo įvairius pasaulio mitus ir pakoregavo nėštumą pagal Incubus demono legendą.

Brėkštanti Aušra yra padalinta į tris atskiras knygas arba dalis. Pirmoji dalis yra apie Belos ir Edvardo vedybas ir medaus mėnesį, kurį jie leidžia privačioje Edvardo pamotės Esmės Kalen saloje šalia Brazilijos krantų. Po keleto dienų Bela supranta, kad yra nėščia ir kad jos nėštumas vystosi pernelyg sparčiai. Edvardo tėvas gydytojas Karlailas Kalenas liepia abiem grįžti namo ir atlikti tyrimus. Edvardas, susirūpinęs Belos gerove ir įsitikinęs, kad vaisius yra monstras, kuris ir toliau vystosi per greitai, kenkdamas Belai, ragina darytis abortą. Tačiau Bela nori išsaugoti vaikelį ir  prašo Edvardo įseserės Rozali Heil  ją saugoti, žinodama, kad Rozali visada norėjo vaikų. Rozali tampa Belos sargybiniu – neleidžia niekam prisiliesti prie Belos ir jos vaikelio.

Antra dalis parašyta iš vilkolakio Džeikobo Bleko perspektyvos ir tęsiasi visą Belos nėštumo ir gimdymo laikotarpį. Kvileutų genties vilkolakiai yra pasiruošę susidoroti su Belos ir Edvardo dukra, nes mano, kad vaikas bus pavojingas. Džeikobas ryžtingai protestuoja prieš šį sprendimą ir nusprendžia trauktis iš gaujos, net nenutuokdamas, jog pats tampa vadu ir sudaro savo gaują, kad galėtų ginti Belą ir jos draugus vampyrus. Belos per greitai besivystantis nėštumas sukelia kūnui nepakeliamus skausmus, vaikelis  įsčiose pradeda laužyti jai kaulus. Edvardas padeda Belai gimdyti.  Bela kone miršta per gimdymą. Edvardas spėja perkeisti leisgyvę Belą į vampyrę, suleisdamas savo nuodus į venas ir širdį. Džeikobas, matydamas, kaip geriausia draugė kenčia ir kankinasi dėl jos įsčiose esančio vaiko, buvo pradėjęs nekęsti vaikelio, tačiau Belai pagimdžius imasi  saugoti ir globoti Renesmę. Visi netrukus supranta, kad Renesmė turi ypatingą gebėjimą – ji gali perduoti pranešimus mintimis, liesdama kitus. Bela, tapusi vampyre, taip pat turi retą dovan – ji gali apsaugoti save ir visus aplink naudodama nematomą skydą.

Trečiasis „Brėkštančios aušros“ skyrius vėl pereina į Belos mintis. Pavirtusi vampyre Bela mėgaujasi savo nauju gyvenimu ir galimybėmis. Tačiau paaiškėja, kad Volturiai ketina sunaikinti Renesmę, nes ji neva kelia grėsmę, būdama pusiau vampyrė, pusiau žmogus. Bela su Kalenų šeima sugeba įrodyti, kad Renesmė nekelia pavojaus kitiems vampyrams, ir Volturiai pasitraukia. Bela, Edvardas ir Renesmė grįžta į savo namus. Bela bando panaikinti savo skydą, kad Edvardas galėtų girdėti jos mintis. Taip jie ima mėgautis savo amžina, idealia ateitimi.