Praėjus daugybei metų, motina atiduoda dukrai senos giminaitės prisakytą išsaugoti skrynelę. Joje – daugiau kaip prieš šimtą metų rašyti užrašai. Mergina pasineria į jai patikėtas paslaptis, o prieš mūsų akis atsiveria anų laikų raganos pasaulis.

Iš kaimo į miestą su motina atsikrausčiusi Katina apsigyvena skurdžių kvartale. Trūksta pinigų, mergina negali pasigirti grožiu, bet pažintis su burtininke turke pakeičia jos gyvenimą. Truputis kerų, truputis moteriškos išminties, ir Katina išteka už savo išrinktojo (galiausiai jų bus net keturi), perpranta verslo paslaptis (tų laikų moterims tai nėra įprasta ir paprasta), tampa sava tarp užriestanosių aukštuomenės damų.

Knygoje daug moteriško klegesio, kasdieniško bruzdesio, kivirčų ir apsižodžiavimų. Kalba spalvinga, kiek netašyta ir sodri. Visai nejusti vertimo!

Mano mėgstama pastraipa iš šios knygos (skaičiau ne kartą ir ne du :)): „Vos tik užuodusi verdantį gaidį, prisistatė Eftalijos katė ir apvertė puodą. Gardžiai kvepiančios gaidienos paragavo ir kiti kiemo gyviai. Kur buvus, kur nebuvus, prisistatė pasišiaušusi Vasilija, burnodama Eftaliją, kaltindama dėl tos juodos velnio išperos. Už tai pareikalavo iš Eftalijos trijų švelnios mėsos paukščių (…) Eftalija ne itin mėgo savo katę. Laikė ją dėl patogumo. Kad nereikėtų bėgioti pas kaimynes juodos katės plaukų burtams, turėjo ją po ranka ir pešė, kada tik reikėjo“.

Įdomu, ar yra daugiau skaičiusiųjų ir ar jums patiko 🙂