Pasvarstykim, kodėl žmogus į bažnyčią nešasi maldaknygę? Juk jis žino, kad ten ras ir susitiks su Viešpačiu, išsakys Jam savo džiaugsmus ir rūpesčius, atrodytų – ką ta maldaknygė pridės, kam ji reikalinga?
Maldaknygė yra tarsi žemėlapis keliautojui, nurodantis trumpiausią minčių kelią, aiškiausią jų išdėstymą.
Už lango pavasaris, artėja džiaugsmo metas. Kaip ir į bažnyčią, negali jį sutikti susiraukęs ir piktas. Šviesių minčių srovei trumpiausią kelią atrasim skaitydami Akselio Miuntės knygą „Knyga apie San Mikelę“.
Knygą apie Italijos Kaprio salos, ir ne tik jos, žmones ir žvėrelius, kokie jie, nors toli, suprantami ir šviesūs, kartais graudūs, kartais juokingi. (Bet dėl viso pikto praleiskite „Neapolio“ skyrelį)
Knyga užaugusiems žmonėms…
Labai „šilta” knyga. Perskaičiusi pati užsinorėjau paklaidžiot po San Mikelę…
Po 35 metų perskaičiau knygą antrą kartą. Tai knyga-jausmas, būsena… Nesinori, kad ji baigtųsi… Keliausiu į Kaprį. Planuoju kelionę…