Užkalnio. 2019 pavasaris/vasara

Bibliotekos Periodikos skaitykloje jau galite rasti naujausią Užkalnio žurnalą. Kaip visuomet, čia daug įdomių autorių, istorijų, kurias skaitant atrodo, jog tai būtent apie jus, mažai reklamos (o ir ši paremta asmenine autorių patirtimi)… 

Šiame numeryje autoriai kalba apie vaikystės nuoskaudas, patyčias, stereotipus ir jų laužymą, nesigėdijimą savo įpročių ir savo silpnybių priėmimą… Apie tai, kad dažnai patys būname kalti, jei žmonės mums atrodo neteisingi ir nemalonūs. 

Andrius Užkalnis pateikia savo dar nelankytų pasaulio vietų dešimtuką ir sako, jog tai vietos, apie kurias žmonės mano vienaip, tačiau ten gyvenantiems jos atrodo visai kitaip. Rasite čia ir tekstus apie rečiau lankomas, bet tikrai, pasak Andriaus, vertas pažinti Italijos ir Ispanijos salas. Autorius pasakoja apie kelionių dėka atrastą Japoniją ir turistams „neįdomius” šios šalies miestus bei apie meilę Japonijai, prasidėjusią nuo japoniškos virtuvės. Žinoma, nebus netikėtas ir straipsnis apie Ameriką, kurioje autorius praleidžia nemažai laiko, be to, straipsnyje nemažai rašoma apie tai, kaip keliauti su augintiniu ir kiek draugiška šuniukams Amerika.

Į tolimesnius ar artimesnius pasaulio kampelius žurnale žvelgia ir kiti autoriai – Giedrius Drukteinis rašo apie Nigeriją, Guoda Juocevičiūtė – apie Kiniją.

Jūsų laukia atviras ir gal netikėtas interviu su Rūta Meilutyte. Gitanas Nausėda pasakoja apie savo išskirtinę bibliografinių retenybių kolekciją. Ingrida Šimonytė – apie tai, kas jai yra humoras, humoro jausmas, ar tai padeda gyvenime. Rasite Renatos Šerelytės filosofišką straipsnį  apie dangaus ir pragaro buveines bei rašytojos Gabijos Grušaitės mintis apie skaitymą…

O geriausiai tai, apie ką šis žurnalas, apibūdina jo redaktorė Fausta Marija Leščiauskaitė:

„Žurnale atsisakiau bet kokių glamūrinių istorijų – ten rasite daug svajonių, daug gyvenimų, daug sėkmės ir nesėkmės, bet jokių plikų, tuščių pasakojimų apie šaunų gyvenimą, kur nėra jokio tikrumo. Tik apie tą, kuris visoks: kartais – kone neįveikiamai sunkus, kartais – euforiškai geras, bet visoks.

Šis numeris ypač pritrauks prie žemės. Ten yra tekstų, kurie pykdys, virkdys, primins, kas guli ant širdies. Bus ir iš ko pasijuokti. Ir apie ką pasvajoti.

Visai kaip gyvenime”.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

eight − 4 =

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.