Knygos, skatinančios mąstyti ir keli skaitiniai atsipalaidavimui. Agnė Butautaitė, Panevėžyje veikiančios kavinės „Kavos dėžutė“ savininkė ir kavinėje veikiančio knygų klubo vadovė, žino, kokią knygą verta imti į rankas. Kviečiame skaityti rekomendacijas!

Julie Otsuka  „Buda palėpėje“

Tai itin plona knyga. Rodos imsi, prisėsi ir per vieną vakarą lengvai perskaitysi. Vis tik… Antros tokios KNYGOS dar nesu skaičiusi. Julie Otsuka seka „Fotografijų nuotakų“ istoriją. Po Pirmojo pasaulinio karo japonai vyrai plaukia į San Franciską ieškoti darbo, užsidirbę į Japoniją siunčia nuotraukas – nebūtinai tikras, gal kiek pagražintas, galbūt ir ne savo – ir laukia nuotakos, išsirinkusios savo būsimąjį iš fotografijos. Šių nuotakų istorijos lyg skruzdėlytės lakstys po Jūsų odą, suks lizdus Jūsų galvose, mintyse, sapnuose. Tarsi sutartinės jų balsai nesileis į istorijos užmarštį.

Tara Westover „Apšviestoji“

Šią knygą man vienas po kito rekomendavo keli žmonės, tačiau, net kai pagaliau ją gavau, knyga kelias savaites rinko dulkes ant naktinio stalelio. Labai bijojau skaityti knygą apie mormonus. Ne dėl jų, o dėl to, kaip lengvai mes renkamės smerkti visa, kas mums svetima. Buvau tikra, kad tai vėl bus knyga nužmoginanti „klaidatikius“, smerkianti jų elgesį ir visaip kitaip piešianti vien tik tamsų paveikslą. Jei Jūs taip pat to bijote, galiu Jus nuraminti. Autorė, studijavusi Kembridžo ir Harvardo universitetuose, puikiai sugebėjo atskirti savo asmeninius jausmus ir realybę. Itin patinka, kad kiekvienas atsiminimas pasakojamas pasitikslinus jį su broliais, kad papasakojami ir skirtingų asmenų atsiminimai apie tą pačią istoriją. Man pačiai šioje knygoje svarbiausi net ne religiniai klausimai, o būtent „apsišviečiančio“ žmogaus mąstymo kaita.

Douglas Adams „Keliautojo autostopu gidas po galaktiką“

Tai viena tų knygų, kurias buvau bepadedanti po pirmųjų puslapių, nes buvau tikra, kad tai vienas tų absurdiškų kūrinių, kurių humoro nesuprasiu. Vis tik… Pirmas skyrius baigėsi taip, kad supratau, jog tai ne absurdas, o daug filosofinių klausimų kelianti knyga. Būtent toks humoristinis požiūris ir padeda juos lengviau „suvirškinti“. Tai viena tų knygų, kurias galiu rekomenduoti ir ieškantiems rimtų tekstų, ir besikraunantiems lagaminus atostogoms.

Aldous Huxley „Puikus naujas pasaulis“

Man visada patinka mokslinė fantastika. Daugelio šiandien aktualių temų negalime tinkamai nagrinėti, nes esame apriboti esamų mokslinių galimybių, politinių santvarkų, ideologijų. Mokslinė fantastika nubraukia šias ribas. „Puikiame naujame pasaulyje“ nebelieka karų, nuobodulio, „nelaimingų“ žmonių… Tokiais nebūti juos užprogramuoja dar negimusius. Ir visi yra LAIMINGI. Sunkiausia skaitant šią knygą buvo susitaikyti su mintimi, kad  joje galbūt yra truputis tiesos…

Gediminas Kulikauskas „Lietuvio kodas“

Su „Sapiens“ ir „Ginklai, mikrobai ir plienas“ nėriau į pop-mokslinę (mano terminas) literatūrą. Labai džiaugiuosi, kad mes turime kažką panašaus ir apie Lietuvos istoriją. Šios knygos nereikia „perskaityti“, ją galima turėti kažkur šalia ir tiesiog pavartyti turint laiko. Sveikas autoriaus požiūris į šiandienines problemas ir jų pasikartojimą mūsų istorijoje padeda ir man ramiau žvelgti į ateitį. Kaip sakau, man ši knyga padėjo pamatyti, kad jau 100 metų einame iš proto ir vis neišeiname…

Nuotrauka iš A. Butautaitės asmeninio archyvo