„Visi gyvuliai lygūs, bet kai kurie lygesni už kitus“ – kiekvienas neabejotinai yra girdėjęs šią frazę. Knyga „Gyvulių ūkis“ – bauginančiai įtikinanti revoliucijos anatomija. Šis alegorinis pasakojimas apie gyvulius, sukėlusius perversmą Anglijos fermerio ūkyje, jungia mitologijos elementus ir politinę satyrą. Neramumų ir įtampos draskomame pasaulyje Orwello siunčiama žinia visada išlieka aktuali – nors revoliucijos prasideda vedamos kilnių idealų, realybėje jie netrukus pamirštami.

Bitės knygų klubas yra puiki erdvė dalintis idėjomis, emocijomis ir mintimis ne tik apie perskaitytas knygas, bet ir susieti literatūros kūriniuose keliamas problemas su laikmečio aktualijomis. Paskutiniojo klubo susitikimo metu aptarta G. Orwello politinė satyra „Gyvulių ūkis“ – visais laikais aktualus kūrinys, o ypač šių dienų kontekste, kai gyvename informacinių karų ir propagandos laikotarpiu. Bitės knygų klubo moderatorė dr. Jūratė Baltušnikienė kvietė diskusijai, kuri skatino pasvarstyti ar mūsų dienų aplinkybėmis įmanoma įveikti „gyvulių ūkį“, ar apskritai žmogaus prigimtis pajėgi  pasipriešinti korupcijai, benamio daliai, badui, nusikalstamumui. Diskusijos dalyviai dalijosi nuomonėmis apie tai, ar įmanoma sukurti utopinę visuomenę, kurioje visi laimingi ir lygūs.

G. Orwellui priklauso tokios frazės kaip „šaltasis karas“, „gyvulių ūkis“, „naujakalbė“, „didysis brolis stebi tave“, „teisybės ministerija“, „meilės ministerija“, „minčių policija“. Dar ir šiandien šie posakiai naudojami tikrovės reiškiniams arba grėsmingoms tendencijoms įvardinti ir apibūdinti.

Klubo susitikimo metu paaiškėjo, jog gerai žinomą kūrinį kai kurie klubo nariai skaitė nebe pirmąkart, kai kas susipažino su knyga visiškai naujai, tačiau dalyvavusieji diskusijoje vieningai palaikė mintį, jog kūrinys aktualus šiandien ir išliks aktualus ateityje.

Diskusijos dalyvei Ritai skaitant šį kūrinį jau ketvirtą kartą, šįsyk labiausiai įsiminė veikėjas Dobilas, knygoje simbolizuojantis tarybinę darbo liaudį, proletariatą,  ir jo nuostata „Dirbsiu dar daugiau“, kuri, pasak Ritos, sukėlė dvejopą jausmą – ir pyktį, ir gailestį. Diskusijos metu iškilo klausimai, ar šiandien galima įžvelgti asociaciją su Rusijos visuomene, kuri tiki propaganda ir tuo nesipriešinimu pritaria režimo agresijai? Ar galima sakyti, jog ir mūsų visuomenė pasiduoda propagandai?

Klubo narės Sandros nuomone, ši knyga puikiai atskleidžia žmonių psichologiją, būdingą nebūtinai sovietiniam laikotarpiui. Knyga nei geografiškai, nei laiko prasme nepavaldi, ji tinka bet kuriai visuomenei.

Klubo nariai svarstė, ar galima įžvelgti viltį knygos pabaigoje, ar galima tikėtis jog vis dėlto ta viltis yra galimybė pasirinkti, perkeltine prasme – ar norime likti žmonėmis, ar kažkuo, ką „Gyvulių ūkyje“ simbolizuoja kiaulės? O galbūt šios knygos pagrindinė mintis ir yra ta, jog, pasirinkus tokį kelią, tokį modelį, tos šviesesnės ateities ir negali būti ir viskas grįžta į pradžią, kuri knygoje vaizduojama kaip gyvulių išnaudojimas fermerio Džonso ūkyje.

Diskusijos dalyviai sutiko su viena svarbiausių apysakos idėjų – knygos veikėjams labai trūko žinių, išsilavinimo ir iš platesnės pasaulėžiūros ateinančio ryžto pasipriešinti politinei tikrovei. Šiandien labiau nei bet kada aišku, jog labai svarbu turėti kritinį mąstymą. G. Orwellas labai gerai parodo, kur nuveda proto tamsumas.

Diskusijos pabaigoje klubo moderatorė Jūratė pasidalijo puikiomis karikatūristo Ralpho Steadmano iliustracijomis, sukurtomis 1995 m. – 50-ųjų legendinės G. Orwello antistalinistinės satyros „Gyvulių ūkis“ metinių proga.

Kviečiame ir jus jungtis prie Bitės knygų klubo, skaityti įdomias, praturtinančias knygas bei jas kartu aptarti klubo susitikimuose, kurie vyksta kiekvieno mėnesio antrąjį antradienį.  Artimiausiame Bitės klubo susitikime, kuris įvyks balandžio 12 d., skaitymo entuziastai aptars Lenkijos rašytojos, Nobelio premijos už literatūrą laureatės Olgos Tokarczuk romaną „Varyk savo arklą per mirusiųjų kaulus“.

Ralpho Steadmano iliustracijos

Parengė Virginija Švedienė