Tęsiame pokalbių ciklą „Profesijos ir knygos“. Kiekvienas mūsų, pasirinkdamas gyvenimo užsiėmimą, tarsi pasirenkame pasaulio matymo ir jo pajautimo prizmę. Kalbindami įvairių profesijų atstovus, norime sužinoti, kiek svarbios mūsų pašnekovams, pasirenkant veiklos sritį, buvo knygos ir kokį vaidmenį jos vaidina jų gyvenime šiandien.
Šį kartą mūsų pašnekovas – inžinierius Artūras.
Artūrai, kaip pasirinkote savo profesiją? Ar tai buvo svajonė, ar susiklosčiusių aplinkybių pasekmė?
Gimiau tarnautojų šeimoje, tėtis buvo inžinierius, mama – mokytoja, bet aš nenorėjau būti nei vienu, nei kitu. Savo gyvenimą norėjau sieti su sportu, tačiau tėtis visada juokavo, kad nuo likimo nepabėgsi, ir jis buvo teisus. Tapau inžinieriumi, tiksliau, sportuojančiu inžinieriumi, nes sunkiai savo gyvenimą įsivaizduoju be sporto.
Ar tai lėmė susiklosčiusios aplinkybės? Ir taip, ir ne, nes prieš tapdamas tuo, kas esu, turėjau įvairiausios patirties kitose srityse, o inžinerinė veikla buvo pomėgis.
Mokykloje mokoma įvairių dalykų – nuo gimtosios, užsienio kalbos iki fizikos, chemijos ir kt. Kaip konkretūs dalykai, jų mokymosi metu įgytos žinios buvo pritaikomos tiek studijose, tiek jūsų kasdieniame – inžinieriaus – darbe?
Kas dėl studijų dalykų, manau, šiuolaikiniam inžinieriui svarbūs ne tik tikslieji mokslai, bet ir kiti. Norėčiau pabrėžti gimtosios kalbos svarbą, ji tarsi vizitinė kortelė komunikuojant vieniems su kitais. Taip pat užsienio kalbų mokėjimas žymiai palengvina sprendžiant tiek įvairiausius techninius klausimus, tiek bendraujant su kolegomis užsieniečiais.
Matematikos, fizikos, chemijos žinios yra tiesioginiai įrankiai, be kurių sunkiai įsivaizduojama ši specialybė. Norėčiau pabrėžti informacinių technologijų svarbą, nes visko žinoti neįmanoma, o internetas padeda užpildyti bet kokias žinių spragas.
Apie šių žinių pritaikymą praktikoje pasakyčiau, kad čia, kaip ir kitur, galioja paprasta taisyklė: jei supranti ir išmanai, tada darai, jei neišmanai, bet nori daryti, – mokaisi.
Ar jūsų profesijos pasirinkimui turėjo įtakos knygos? Kokį vaidmenį jos apskritai turi jūsų gyvenime ir profesijoje?
Žinoma, turėjo, nes be knygų tais laikais, kai nebuvo interneto, būtų buvę riesta. Visi žinynai, standartai, technologijų aprašymai buvo tik popierinėse versijose. Dabar beveik viską galime rasti virtualiojoje erdvėje, o tai žymiai palengvina bet kokį darbą.
Kas dėl grožinės literatūros, manau, kiekvienas turime savo mėgstamą turinį.
Prisipažinsiu, jau keleri metai neskaitau lietuvių rašytojų, tačiau sėkmingai juos pakeičiau anglų kalba parašytais kūriniais. Turiu mamos palikimą – daug rusiškos grožinės literatūros knygų. Šiaip jų neskaityčiau, tačiau kai guli po ranka, kartais atverčiu kokią knygą.
Be galo mėgstu mokslinę literatūrą. Esu šios literatūros „graužikas“. Galiu ištisas valandas skaityti apie viską, kas susiję su mokslu, nesvarbu, ar tai būtų inžinerija, ar medicina, ar dar kas nors.
Kokios asmeninės, charakterio savybės reikalingos jūsų darbe? Kokį inžinieriaus portretą nupieštumėte? Galbūt kokį nors jūsų profesijos atstovo įvaizdį esate atradęs knygose ar filmuose?
Šis klausimas verčia rimtai pagalvoti, nes kiekvienas esame unikalus ir dažniausiai, jei bandai ką nors mėgdžioti, iš to nieko neišeina. Posakis „neįmanoma išrasti dviračio du kartus“ yra auksinė inžinieriaus taisyklė!
Būk naudingas ten, kur esi reikalingas, ir jei tai pavyksta bet kokiu lygmeniu, tai jau rezultatas.
Paprastai bet koks sėkmingai įgyvendintas projektas palengvina žmonių gyvenimą, pagerina darbo sąlygas, leidžia įmonėms ir fiziniams asmenims daugiau uždirbti. Galų gale tai veikia bendrą šalies ekonomiką.
Kalbėdamas apie kažkieno įvaizdį šiuolaikinėje inžinerijoje nebūsiu išskirtinis, nes šio inžinieriaus nuopelnai gerai žinomi visam pasauliui. Tikriausiai jau numanote, apie ką kalbu. Tai – Elonas Muskas. Niekam nepavyko pasiekti tiek, kiek pasiekė šis genialus inžinierius. Tai turėtų įkvėpti kiekvieną šios srities ateities specialistą.
Patvirtintumėte ar paneigtumėte mitą, jog inžinieriai – ne itin linkę bendrauti moksliukai, o inžineriją renkasi žmonės, kuriems nereikia būti kūrybiškiems jų darbe?
Nežinau, šiek tiek keistas klausimas. „Moksliukai“ – galbūt, bet ar negalima šiuo žodžiu pavadinti kitų profesijų atstovų, pavyzdžiui, gydytojų, pedagogų ar informatikų?
Manau, moksliukas, pasirinkęs tinkamą specialybę, taptų puikiu profesijos atstovu „iš didžiosios raidės“.
Kas dėl kūrybingumo, apsidairę aplinkui, kad ir kas tai būtų – buitis, pramonė, menas, visur pamatysime daiktų daikčiukų, kurie palengvina gyvenimą. Mes taip pripratome prie jų, kad net nesusimąstome, kaip jie atsirado. Kažkas juos sukūrė, pagamino – ogi pabandykit atspėti, kas. Ne tik manau, bet ir drąsiai tvirtinu – inžinieriai!
Neįsivaizduoju, ar įmanoma dirbti be kūrybiškumo, juk reikia, kad daiktas būtų ne tik funkcionalus, bet ir padoriai atrodytų.
Imkime senovės inžineriją: visi genialūs inžinierių išradimai grįsti kūrybiškumu. Manau, tai akivaizdu, o kam tai nesuprantama, telieka taip, kaip jie suvokia supantį pasaulį.
Kokią knygą, jūsų nuomone, turėtų perskaityti kiekvienas inžinierius?
Manau, nėra tokios universalios knygos, kuri prilygtų inžinerijos Biblijai. Terminas „inžinierius“ yra toks platus, kad būti „visų galų“ inžinieriumi tiesiog neįmanoma. Aš, kaip šios profesijos atstovas, negalėčiau net įvardyti, kiek yra inžinerijos krypčių. Su kiekviena diena jų vis daugėja. Taigi knygų yra begalės, ir visi inžinieriai renkasi tai, kas jiems aktualiausia.
Be abejonės, kuo labiau universalus inžinierius tampa, tuo labiau pavyksta įsitvirtinti darbo rinkoje. Tarkime, inžinieriaus automatiko, elektroniko, mechaniko „viename“ trokšta bet kuri pramonės įmonė. Galima tik įsivaizduoti, kiek žinių jam prireiktų ir kiek skirtingų knygų tektų perskaityti būnant tikru šios specialybės profesionalu.
Baigdamas norėčiau paskatinti jaunuolius, kurie jaučia nors kokį potraukį šiai specialybei, neabejoti ir ją pasirinkti. Tai puiki galimybė visapusiškai save realizuoti ir tikrai ne už bazinį atlyginimą!
Ačiū už įdomias mintis!
Nuotrauka iš asmeninio Artūro G. archyvo
Kalbino Virginija Švedienė