Šiemet sukako 177 metai nuo Julijos Žymantienės-Žemaitės gimimo. Kodėl šiandien vėl aktuali Žemaitės kūryba, jos asmenybė, jos pažiūros į žmogų, tautą, istorinius įvykius? Į šiuos klausimus lapkričio 8 d. gyvoje diskusijoje bandė atsakyti Bitės knygų klubas, aptardamas Aldonos Ruseckaitės knygą „Žemaitės paslaptis“.
Ką žinome apie žymiąją lietuvių literatūros klasikę? Skaitome jos nepaprastai realistiškai ir įtaigiai parašytus kūrinius, žavimės jos meistriškumu tapant literatūrinių personažų portretus. O kokia buvo pati Julija?
Biografiniame romane pateikiami Julijos Žymantienės-Žemaitės biografiniai fragmentai, paremti dokumentine medžiaga. Iš gausių archyvinių faktų autorė pasirinko Žemaitės vėlyvos meilės liniją, pasiremdama jos laiškais, sukūrė dramatišką, skausmingą, bet ir šviesią, labai patrauklią istoriją. Romane skleidžiasi klasikės būdo bruožai, jos pažiūros į žmogų, tautą, istorinius įvykius, atveriamas mažai iki šiol žinomas Žemaitės gyvenimas Amerikoje.
Kalbėdami apie įspūdį, kurį paliko perskaitytas biografinis romanas, klubo nariai minėjo, jog Žemaitė buvo asmenybė pralenkusi savo laikmetį. Savo originalia, kitoniška laikysena, užsidegimu kovoti už savo ir kitų teises ji sužavėjo ne vieną skaitytoją. Pasak klubo narių, Žemaitės aktyvus gyvenimas ir buvo tas užtaisas, stimulas jos kūrybai, nes būtent dėl to ji sutiko daug žmonių, kurie vėliau tapo jos kūrybos personažais. Romaną skaičiusiųjų akimis, rašytoja buvo „atominė“ asmenybė, turėjusi Dievo dovaną – nepaprastą talentą. Paminėta ir išskirtinė Žemaitės literatūrinė kalba.
Palietus knygoje aprašomą Žemaitės gyvenimo laikotarpį, kuomet ji lankėsi Amerikoje, diskutuota ne tik apie knygoje paminėtus faktus, bet ir apie demokratiją apskritai – ką ji reiškia gilias demokratijos tradicijas turinčioms šalims ir ką ji reiškia Lietuvai, kuri per 30 nepriklausomybės metų padarė reikšmingą šuolį demokratijos srityje.
Į klubo moderatorės dr. Jūratės Baltušnikienės klausimą „Ar įtikino Žemaitės ir K. Petrausko meilės jausmo gilumas ir nuoširdumas?“ diskusijos dalyviai atsakė, jog šis pavyzdys tik įrodo, jog meilė nepavaldi nei amžiui, nei jokiems aplinkos trukdžiams, nors, ko gero, buitis būtų atskleidusi tuos skirtumus ir būtų atsiradę daugiau iššūkių, kuriuos įveikti būtų galėjęs tik tikras ir nuoširdus jausmas.
Kitas Bitės knygų klubo susitikimas įvyks gruodžio 13 d. Klubo nariai šiuo metu skaito Edward Docx romaną „Kaligrafas”.
Kviečiame ir jus jungtis prie Bitės knygų klubo, skaityti įdomias, praturtinančias knygas bei jas kartu aptarti klubo susitikimuose.
Virginijos Švedienės tekstas ir nuotrauka