Už knygos rekomendaciją dėkojame Bitės knygų klubo vadovei dr. Jūratei Baltušnikienei.
„Nedidelės apimties (ak, kokia meistrystė pasakyti tiek daug netuščiažodžiaujant) romano veiksmas vyksta mažame ir nepaprastai konservatyviame Ohajo valstijos Vaisnburgo koledže antraisiais Korėjos karo (1950–1953) metais. Pagrindinis romano veikėjas – gerai išauklėtas, pažangus, be galo stropus devyniolikmetis žydas Markas Mesneris.
Vieninteliam vaikui šeimoje lyg darbiniam arkliui užkraunami nepamatuoti lūkesčiai, kuriuos jis uoliai stengiasi realizuoti: „Aš visada stengdavausi. Visada siekdavau kokio nors tikslo. Nešiodavau užsakymus, pešdavau vištas, valydavau trinkas ir gaudavau geriausius pažymius, kad niekada nenuvilčiau tėvų“. Tad nenuostabu, kad Markas, nuo mažų dienų talkinęs tėvui košerinėje mėsinėje, nusprendžia pabėgti nuo vis labiau jo gyvenimą varžančio „nežmoniško tėvo griežtumo“.
Jaunuolis išvyksta mokytis į kitą valstiją ir diena iš dienos bando įveikti savarankiško gyvenimo iššūkius. Jis su didele aistra ir atsakomybe kimba į mokslus, savaitgaliais uždarbiauja kavinėje. Ir nors Markas sunkiai pritampa naujoje aplinkoje (konfliktuoja su kambariokais, keičia gyvenamąsias vietas, negali pakęsti kassavaitinių privalomų pamaldų, vykstančių koledžo koplyčioje), jam pavyksta užmegzti šiltus romantiškus santykius bei išgyventi pirmąsias be galo jaudinančias seksualines patirtis. Kaipgi P. Roth kūryboje be šito?
Ech, ta žavi, bet tuo pačiu ir pavojinga, į kraštutinumus žmogų blaškanti jaunystė. Ir tie pavojai, tykoję, tykoję, galiausiai sulaukia savo valandos, pagriebia Marką už pakarpos ir nusviedžia ten, iš kur dažnai nebegrįžtama.
Perskaičius romaną širdy lieka vien tik apmaudas (šį žodį, pasiskolinęs iš Kinijos Liaudies Respublikos himno romane vis kartoja Markas). O apmaudu dėl to, kad tėvų fobijos, koledžo dėstytojų autoritetas ir konservatyvumas užgožė jauną nepatyrusią sielą, neleido jai išsiskleisti ir taip didžia dalimi nulėmė tragišką Marko likimą. Nors buvo norėta ir linkėta tik paties geriausio…
Dėmesio verta ne tik knyga, bet ir jos ekranizacija (rež. James Schamus). Nors filme vietomis gerokai nukrypstama nuo romane vyniojamo siužeto, nors mano vyras jį bežiūrėdamas užmigo, vis tik skaičiusieji knygą ras įdomių momentų ir dar kartą turės puikią galimybę įsitikinti, kaip kartais visiškai banalūs, nereikšmingi sprendimai gali apmaudžiai nulemti mūsų likimą“.