Už knygos rekomendaciją dėkojame Bitės knygų klubo vadovei dr. Jūratei Baltušnikienei.
„Perskaičiau tragikomišką romaną, peržiūrėjau jo ekranizaciją, o dabar vakarais dar ir ištraukų klausausi, kurias skaito aktorius Vaidotas Žitkus.
Toks išskirtinis dėmesys vienam ir tam pačiam kūriniui – čekų rašytojo Bohumilo Hrabalo socialinei satyrai „Aš aptarnavau Anglijos karalių“ (iš čekų k. vertė Vytautas Visockas).
Hrabalas „pasikinkęs“ savitą pasakojimo stilių nepaprastai įdomiai atskleidžia XX a. pirmosios pusės Čekijos tikrovę ir mažo žmogaus gyvenimą. Nors romane vaizduojamas žiaurus istorinis laikotarpis (Antrasis pasaulinis karas, okupacija, pokaris), kuomet daugelio čekų (kaip ir kitų šalių atstovų) likimai buvo mėtomi ir vėtomi istorijos įvykių verpetuose, rašytojas kuria vieną komišką situaciją po kitos ir labai paveikiai pašiepia savo tautiečių prisitaikėliškumą.
Romano pagrindinis veikėjas – mielas šviesių plaukų mėlynakis restorano padavėjas, kurio dvi pagrindinės gyvenimo aistros – pinigai ir moterys. Jį kankina nepilnavertiškumo kompleksai ir žūtbūtinis siekis būti pripažintam. Padavėjas šmaikščiai pasakoja apie savo karjeros kelią, svajones, tapimą milijonieriumi, žlugimą, komunistams nacionalizavus jo turtą ir, galiausiai, dvasinį augimą bei praregėjimą.
Nors skaitant romaną šiek tiek trikdė ilgi sakiniai, rašytojo neįprastai naudojami skyrybos ženklai, tačiau Čekijos alinių nenugludinta kalba, slengas, pikantiškas humoras ir tekstą nusagsčiusios nepaprastai gražios erotinės scenos viską atpirko su kaupu… Skaniausias gurmaniškas kąsnelis.
Štai kaip taikliai apie B. Hrabalo kūrinį atsiliepė viena skaitytoja: „Romane rasite gerą ironijos ir absurdo pliūpsnį. Toks įspūdis, lyg prie vieno stalo susėdę Dž. Orvelas, G. Grasas, Dž. Steinbeckas ir J. Hašekas išgėrė nemažai čekiško alaus, o po to dar brendžio ir parašė bendrą knygą.“
Beje, išskirtiniai ditirambai skamba knygą ekranizavusiam legendiniam čekų kino ir teatro režisieriui Jiří Menzel. Mano akys buvo pateptos šviežiausiu medumi. Į tokius kūrinius bežiūrėdama suprantu, kodėl filmai vadinami meniniais. Ir dar… Filmas sugriovė mano gilų įsitikinimą, kad lietuvaitės pačios gražiausios moterys pasaulyje. Po peržiūros, manau, ne vienas su manimi sutiksite, kad nėra po saule traškesnių uogelių už Čekijos gražuoles!
P.S. man dabar dar vienas klausimėlis iškilo: kur aš buvau, kai 2017 metais Juozo Miltinio dramos teatre lankėsi J. Menzel? Po susitikimo su garsiuoju čeku publika turėjo galimybę žiūrėti režisieriaus filmą „Ypatingai sekami traukiniai“, kuris 1968 metais pelnė „Oskaro“ apdovanojimą kaip geriausias užsienio filmas. Kokią praleidau progą Ir ji daugiau niekada niekur nebepasikartos, nes 2020 m. rugsėjį J. Menzel iškeliavo Anapilin“.