Rubrikoje „Arčiausiai knygų“ kalbiname Panevėžio regiono viešųjų bibliotekų kolegas. Šiandien savo mintimis dalijasi Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos metodininkė Jolanta Vosylienė:
Yra žmonių, kurie be knygų skaitymo neįsivaizduoja nei dienos, man tai nėra kasdienis ritualas.
Dabar esu tokiame etape, kada norisi skaityti tai, kas verčia pamąstyti ar daugiau sužinoti. Labai patinka psichologinės knygos, ten randu daug atsakymų į mane dominančius klausimus. Mėgstu biografines ir autobiografines knygas, kurios padeda labiau suprasti asmenybes, jomis žavėtis, mokytis iš jų. Kartais tokios knygos motyvuoja siekti kažko daugiau, o kartais priverčia ir pasijuokti. Vieno mėgstamo autoriaus neturiu, kaip ir mėgstamiausio knygos veikėjo.
Kokią knygą skaityti, dažniausiai renkuosi pagal nuotaiką. Kartais įtakos turi internete ar kokiame periodiniame leidinyje perskaityta rekomendacija.
Dažnai tenka dalyvauti susitikimuose su knygų autoriais. Kiekvienas susitikimas yra įdomus, nes visuomet išsineši kažkokią žinią. Visada žavi susitikimai su rašytoja Aldona Ruseckaite, parašiusia ne vieną biografinį romaną, sugebančia subtiliai atskleisti mažiau žinomas jos knygų herojų gyvenimo detales.
Tokios knygos, kuri kažkaip įtakotų gyvenimą turbūt dar nesuradau. Norėčiau paminėti H. Morris knygą „Aušvico tatuiruotojas“, kurioje pasakojama apie Antrojo pasaulinio karo žiaurumus patyrusius žmones. Man ypač stiprias emocijas sukėlė apsilankymas Aušvico-Birkenau nacistinės Vokietijos koncentracijos ir naikinimo stovykloje. Vaikštant po stovyklos teritoriją, barakus, klausantis gidės pasakojimų, mintyse atgimė knygoje aprašyti įvykiai ir vaizdai, kilo dar daugiau klausimų, į kuriuos atsakymų tiesiog nėra.
Mėgstu knygų ekranizacijas. Būna, jog pirma pažiūriu filmą, paskui perskaitau knygą, o būna ir atvirkščiai. Vis dėlto pritariu nuomonei, kad filmas neatskleidžia viso knygos turinio ir tos emocijos, kurią patiri skaitydamas.
Šiuo metu skaitau H. Roslingo knygą „Faktų galia“, kur atskleidžiama dešimt priežasčių, kodėl klystame mąstydami apie pasaulį.
Neretai kalbama, kad per mažai skaitome. Kad mažiau skaitome – nesutinku, o kad mažiau skaitome būtent knygų – galbūt. Dabar tiek daug informacijos, kurią privalome ar tiesiog norime perskaityti. Daugelis pritartų, kad skaitymas plečia mūsų akiratį, ugdo asmenybę, lavina vaizduotę, padeda pažinti pasaulį, bet besisukdami dideliame informacijos sraute, mes vis rečiau paimame knygą į rankas. Manau, kad knygų skaitymo įprotį gali išsiugdyti kiekvienas, tereikia tam skirti 20–30 minučių kasdien, bet jei skaitymas yra kančia – nesikankinkite!
Jolantos mintis užrašė Virginija Švedienė
Nuotrauka iš asmeninio Jolantos Vosylienės archyvo