Bitės knygų klubas skaito. Stefanas Zweigas. Permainų svaigulys

Lapkričio 14 d. Bitės knygų klubas susitiko aptarti austrų rašytojo Stefano Zweigo romaną „Permainų svaigulys”. Dalinamės klubo vadovės dr. Jūratės Baltušnikienės įžvalgomis apie knygą:

 „Dramatiško likimo austrų rašytojas, publicistas, biografas S. Zweigas buvo plačių kosmopolitinių, pacifistinių pažiūrų, karštai tikėjo, kad kūryba ir visuomenine veikla galima nugalėti barbarybę ir galios politiką. Deja, XX a. pirmos pusės istoriniai įvykiai – du pasauliniai karai, į šipulius sudaužę daugybės žmonių gyvenimus, palaužė ir S. Zweigą. Nepavyko jam „išsikasti tranšėjų aplink savo dvasinę pilį“. Nacių persekiojimas, kūrybos naikinimas ir draudimas, varginanti emigracijos patirtis iškankino taurios sielos rašytoją ir jis nusprendė padėti tašką…

 

Tačiau kokie bebūtų galingi ir negailestingi istorijos krumpliaračiai, neįtikėtinai gausus S. Zweigo kūrybinis palikimas sėkmingai gyvuoja toliau ir džiugina vis naujas skaitytojų kartas. Nors teigiama, kad rašytojas taip ir nesukūrė savo magnum opus, vis tik drįsčiau teigti, kad humanistine ir pacifistine pasaulėžiūra grindžiamas autobiografinis romanas „Vakarykštis pasaulis“, būtent ir yra S. Zweigo „gulbės giesmė“.

 

Nemažiau įdomūs bei verti didžiausios skaitytojų atidos ir kiti austrų rašytojo kūriniai. Šįkart mano akiratin papuolė praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje rašytas romanas „Permainų svaigulys“. Beje, kūrinio originalus pavadinimas – vok. „Rausch der Verwandlung“ išvertus pažodžiui reiškia apsinuodijimą/apsvaigimą nuo permainų. Ir tai nebejotinai daug geriau atspindi kūrinio esmę nei dabar egzistuojantis lietuviškas pavadinimo vertimas. Ir vis tik tai smulkmena, o kokia gi šio kūrinio pagrindinė tema? Romane vaizduojamas tarpukariu viename Austrijos pašto skyriuje dirbančios jaunos moters gyvenimas. Viskas dvelkia beprasmybe ir pesimizmu, nes Pirmasis pasaulinis karas paliko didelius randus žmonių širdyse – atėmė ne tik pačius gražiausius jaunystės metus, bet ir artimuosius, nuniokojo šalies ekonomiką. „…karas pasibaigė, tik vargai pasiliko“.

Vieną dieną šis egzistencinio tragizmo šydas nuslenka: Kristina, kurią į depresiją baigia įvaryti nesibaigianti ir iki menkiausių smulkmenų biurokratizuota pašto rutina, sulaukia turtingos tetos pasiūlymo kartu praleisti atostogas  Šveicarijoje. Skurdo ir nemielo darbo iškankinta moteris, nors ir apimta didelių abejonių, pasinaudoja jai gyvenimo švystelėta proga. Prabanga ir turtuolių rodomas dėmesys netrunka apsvaiginti Kristiną. Ji pilnais plaučiais mėgaujasi atostogomis, tačiau tai tetrunka vos dvi savaites… Išaiškėjus moters tikrajai kilmei, ji priversta grįžti į savo pilką ir nemielą kasdienybę mažame provincijos pašto skyriuje.

Ar lengva susitaikyti su prėskos duonos skoniu, paragavus paukščių pieno? Žinoma, kad ne. Tad Kristina, su dar didesniu pagreičiu nei iki šiol grimzdama į beprasmybę, savo likimą susieja su maištingos sielos karo veteranu Ferdinandu. Juk viskas aplink taip nyku, tad nebėra ko prarasti. Kristina ir Ferdinandas leidžiasi į santykius, kuriuos geriausiai atspindi ši romano citata: “Niekada anksčiau abu nejautė tokios neišmatuojamos pinigų valdžios – jie galingi, kai yra, bet dar galingesni, kai jų trūksta, suteikiantys dievišką laisvę arba įstumiantys į velnišką duobę.“ Knygos veikėjai, nusivylę savo šalimi ir asmeniniais gyvenimais, sukuria du ateities planus. Beje, vienas jų ataidi paties S. Zweigo gyvenimo motyvais. Ar jiems pavyks nugalėti likimą?

 

P.S. Labai svarbu pastebėti, kad romanas „Permainų svaigulys“ Lietuvoje buvo išleistas tris kartus: 1996, 2011 ir 2021 metais. Jei sugalvosite skaityti, tik neimkite į rankas 1996 m. leidimo. Tai ypatingai prastas vertimas, atimsiantis iš jūsų visą skaitymo malonumą. O vėlesnieji vertimai – tai jau medus akims.

P.P.S. Negaliu nepasidalinti dar vienu atradimu – graudžiu S. Zweigo atsisveikinimu su Europa, kurį apdainavo Anglijos grupė „Pet Shop Boys“. Baladė, klausytojus pasiekusi 2016 m., simboliškai pavadinta „Wiedersehen“. Ach, net ašarą galima nubraukti klausantis: https://www.youtube.com/watch?v=EVH9-YG98fw

P.P.P.S. Ši knyga ir dar keletas kitų S. Zweigo kūrinių įkvėpė režisierių Wes Anderson sukurti nerealiai gerą filmą „Viešbutis „Didysis Budapeštas““ (2014). Pažiūrėkit į filmo reitingus ir bus viskas aišku“😊

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

19 − 12 =

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.