Kas padeda knygų klubui ne tik susiburti, bet ir gyvuoti daugelį metų? Ar jo sėkmė priklauso nuo gero moderatoriaus, įdomių knygų, o gal svarbiausia – žmonės ir jų kuriama bendruomenė?
Šių atsakymų rugsėjo 16 d. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje ieškojo 48 Panevėžio regiono bibliotekų specialistai ir savanoriai, susirinkę į „Erasmus+“ kūrybines dirbtuves „Knygų klubai bibliotekose: idėjos, metodai, bendruomenės“.
Patirtimi dalijosi penki ekspertai iš Vokietijos, Suomijos, Kroatijos ir Norvegijos – Michael Meyer, Katri Siltanen, Tanja Badanjak, Joanna Pacula ir Thale Dobbert. Skirtingų šalių patirtys atvėrė labai įvairų knygų klubų pasaulį: nuo savarankiškai bendruomenių kuriamų skaitytojų grupių iki teminių klubų, giluminio skaitymo iniciatyvų ir „Shared Reading“ metodo.
Kalbėta ne tik apie sėkmingus klubus. Kodėl vienos skaitytojų grupės gyvuoja metų metus, o kitos išyra? Kiek klubui reikia struktūros ir kiek laisvės? Ar bibliotekininkas visada turi būti jo vadovas? Kaip pasirinkti knygas ir temas, kurios paskatintų ne tik pasakyti „patiko“ arba „nepatiko“, bet ir kalbėtis apie vertybes, visuomenę, savo patirtis? Kaip sukurti erdvę, kurioje žmogus jaustųsi saugus kalbėti – arba tiesiog klausytis?
Po bendros diskusijos dalyviai penkiose praktinėse grupėse ieškojo atsakymų į šiuos klausimus, analizavo realias knygų klubų patirtis, kūrė naujų veiklų idėjas, o viena grupė praktiškai išbandė „Shared Reading“ metodą.
Dienos pabaigoje visiems buvo užduotas vienas klausimas: kas svarbiausia, kad knygų klubas būtų prasmingas ir gyvuotų ilgą laiką?
Atsakymai vis grįžo prie bendruomenės.
Jyvaskiulės bibliotekos atstovė Katri Siltanen kalbėjo apie būtinybę labiau pasitikėti klubo nariais ir suteikti daugiau atsakomybės pačiai bendruomenei. Dešimt metų savanoriškai Bitės knygų klubui vadovaujanti Jūratė Baltušnikienė priminė, kad žmones suartina ne tik pokalbiai apie literatūrą, bet ir bendros patirtys – teatras, kinas, parodos, buvimas kartu. Michael Meyer pabrėžė klubų prieinamumą – galimybę žmonėms atrasti bendraminčius, prisijungti prie jau veikiančios grupės ar kurti naują.
Renginio viešnia, Ąžuolyno bibliotekos literatūrologė Donata Bocullo, išsakė dar vieną svarbią mintį: bendruomenės reikia ne tik skaitytojams. Jos reikia ir patiems moderatoriams bei klubų vadovams – žmonių, su kuriais galima dalytis idėjomis, atsakomybe ir patirtimi.
O norvegė Thale Dobbert renginio pabaigoje prisipažino pati išvykstanti įkvėpta Lietuvoje išgirstų patirčių ir grįžusi namo norėsianti kalbėti vien apie knygų klubus. Tai turbūt geriausiai parodė, kad mokėsi ne tik renginio dalyviai – tarptautinis dalijimasis patirtimi buvo abipusis.
Vieno universalaus sėkmingo knygų klubo recepto taip ir neradome – ir galbūt jo nereikia.
Knyga gali būti priežastis susitikti. Tačiau tam, kad žmonės norėtų susitikti dar kartą, reikia daugiau – atvirumo, pasitikėjimo, galimybės būti išgirstam ir jausmo, kad esi bendruomenės dalis.
Tada knygų klubas tampa ne tik vieta kalbėtis apie perskaitytas knygas. Jis tampa vieta, į kurią norisi sugrįžti.
Virginija Švedienė
Projekto vadovė
Gintaro Lukoševičiaus nuotraukos
