„Knygos skirtos mirusiems, gyvuosius reikia mylėti“ – viename interviu sakė Raimundas Katilius, smuiko lietuviškasis genijus. Ir deja, knyga, pasirodžiusi prieš metus „Raimundas Katilius: kulminacija tęsiasi“ – nusilenkimas Išėjusiajam. Gera knyga, nors ir liūdna. Pačius šviesiausius, pačius nuoširdžiausius ir teisingiausius žodžius dažniausiai mes surandam, kai žmogaus nebelieka. Prisiminimai. Pokalbiai. R. Katiliaus koncertų kompaktinė plokštelė – viskas […]
Skaitytos
Į atminties šulinį pažvelgus – knygos apie tremtį
Senovėje vienas Rytų valdovas įsakė išminčiui patarėjui parašyti žmonijos istoriją. Po kelerių metų išminčius atvedė valdovui knygomis apkrautą kupranugarį. – Senas esu, nebeperskaitysiu, sutrumpink, – tarė valdovas. Po kurio laiko pas sunkiai sergantį valdovą knyga nešinas vėl atėjo išminčius. – Matai, mano laikas baigiasi, papasakok trumpai, kaip viskas buvo, – pratarė ligonis. – Jie gimė, […]
Malgorzata Saramonowicz „Veidrodžiai“
Istoriją pasakoja veidrodžiai. Apie merginą, slaugančią seną moterį. Ir šios istoriją, kai ji pati slaugė tris senutes – norinčias gyventi, kuriančias iliuzijas, bet kenčiančias: nuo ligų, senatvės, negalėjimo… Mirtys … Eutanazija ar nužudymas? Galop – aiškus nužudymas. Dėl ko? Laikraščiuose pateikta versija atrodo gana logiška. Skaitytojas ja nepatikės. Nes jis žino istoriją, kurią pasakojo veidrodžiai. […]
Naujiena – Nick Hornby „Juliet, naked“
Visai pamiršome pasakyti gerą žinią – bibliotekoje turime naują Nick Hornby knygą „Juliet, naked“. Ji išleista 2009-aisiais, kitos Lietuvos bibliotekos dar neįsigijo. Žlungantys santykiai, neišsipildžiusios svajonės, aistra muzikai… Šis romanas lyginamas su Hornbio „High Fidelity“. Gal kas jau skaitėte? Pakomentuokite – ir padovanosime Jums Hornbio „About a boy“ (tiesa, nenaują, truputį nuzulintą). Kreipkitės į Abonemento […]
Akselio Miuntės „Knyga apie San Mikelę“
Pasvarstykim, kodėl žmogus į bažnyčią nešasi maldaknygę? Juk jis žino, kad ten ras ir susitiks su Viešpačiu, išsakys Jam savo džiaugsmus ir rūpesčius, atrodytų – ką ta maldaknygė pridės, kam ji reikalinga? Maldaknygė yra tarsi žemėlapis keliautojui, nurodantis trumpiausią minčių kelią, aiškiausią jų išdėstymą. Už lango pavasaris, artėja džiaugsmo metas. Kaip ir į bažnyčią, negali […]
Sigrid Undset „Kristina, Lauranso duktė“
Yra toks įstatymas, tik nežinau kuriam puslapy, leidžiantis geroj vietoj naują pastatą ręsti tik ant senų pamatų. Panašiai yra ir literatūroj. Paklaus ne vienas – apie kokius pamatus eina kalba? Literatūros pamatas – klasika. Tai kūriniai, kuriuos iš žmonių sąmonės išskalavo laikas, šimtmečiai. Kartais aplinkinių nesuprastas kūrėjas guodžiasi: mane įvertins ateinančios kartos. Būna ir taip. […]
Mara Meimaridi „Smirnos burtininkės“
Praėjus daugybei metų, motina atiduoda dukrai senos giminaitės prisakytą išsaugoti skrynelę. Joje – daugiau kaip prieš šimtą metų rašyti užrašai. Mergina pasineria į jai patikėtas paslaptis, o prieš mūsų akis atsiveria anų laikų raganos pasaulis. Iš kaimo į miestą su motina atsikrausčiusi Katina apsigyvena skurdžių kvartale. Trūksta pinigų, mergina negali pasigirti grožiu, bet pažintis su […]
Dar kartą apie „Silva Rerum“
Prieš akis ant stalo – K. Sabaliauskaitės „Silva Rerum“. Nerašysiu, apie ką knyga, necituosiu turinio ar pan.: kas skaitys, tas perskaitys, o kam nesinorės, tai neverta ir brukti… Geriau parašysiu savo įspūdį ir santykį su perskaitytu romanu. Prieš skaitydama nebuvau skaičiusi anei vienos recenzijos, neieškojau patarimų ir pan. Turėjau tik vienos kolegės nuomonę, kad neaišku […]
Aleksej Ivanov „Geografas gaublį pragėrė“
Tai visai paprasta knyga apie vieno visai paprasto vyriškio visai paprastą gyvenimą. Tačiau knyga anaiptol ne prasta. Čia pasakojama apie jautraus, meniškos sielos personažo gyvenimo vingius, nesėkmes, paklydimus bei mažus atradimus. Žmona jo nebemyli, šeimoje auga maža dukrytė, pinigų stinga. Atsitiktinai įsidarbinęs mokykloje geografijos mokytoju Viktoras Služkinas patenka į paauglių kasdienybę, tampa jos dalimi. Pagarbą bei […]
Vinco Mykolaičio-Putino „Krizė“
Su kuo jums asocijuojasi žodis „krizė“? Kai buvau maža, tėtis kartais taip mane vadindavo, nes mėgdavau juoktis. Dabar šis žodis iškart sukelia niūrias mintis. Net pageidaujama jo nebevartoti kaip kokio keiksmažodžio. Rekomenduojama keisti žodžiu „sunkmetis“. Neseniai pasirodė V. Mykolaičio-Putino romanas „Krizė“. Parašytas 1937 metais, o atrodo tarsi apie šiandieną, apie mus. V. Mykolaitis-Putinas visiems žinomas […]