Šis S. Šalkauskio leidinys yra vienas svarbiausių tarpukario Lietuvos pedagogikos veikalų. Jame autorius pateikia nuoseklią ugdymo sampratą, kurioje pedagogika suprantama kaip visapusiško žmogaus formavimo mokslas. Jis aptaria bendruosius ugdymo tikslus ir principus, nagrinėja mokymo procesą (didaktiką) bei pabrėžia dorinio auklėjimo svarbą, laikydamas jį pagrindine asmenybės brandos sąlyga. Knygoje siekiama suderinti intelektinį, fizinį ir moralinį ugdymą, kad būtų ugdoma harmoninga, atsakinga ir vertybiškai brandi asmenybė.