Lars Kepler – tai pseudonimas, kuriuo naudojasi sutuoktiniai Alexanderis Ahndoril ir Alexandra Coelho Ahndoril iš Švedijos. Abu jie ya profesionalūs ir sėkmingi rašytojai savoje šalyje. Alexandra taip pat yra literatūros kritikė, o Alexanderis kuria scenarijus televizijos ir radijo programoms bei sceniniams pasirodymams.
Pseudonimas Lars Kepler buvo pasirinktas neatsitiktinai. Autoriai taip nusprendė pagerbti du jiems svarbius asmenis. Po Larso vardu slypi dedikacija žymiajam Stiegui Larssonui, atvėrusiam skandinaviško detektyvo žanrui duris į tarptautinę rinką. Tuo tarpu pavardė Kepler pasiskolinta iš vokiečių mokslininko Johanneso Keplerio, 16-tame bei 17-tame amžiuose padariusio net kelis žymius astronomijos atradimus.
Jau pirmajam šių autorių detektyviniam trileriui „Hipnotizuotojas“ (2009 m.) sulaukus stulbinančios sėkmės, žiniasklaida visuomenei atskleidė tikrąjį Lars Kepler indentitetą. Tačiau rašytojai nepabūgo staiga užklupusios šlovės ir savo skaitytojams iki šiol dovanoja romanus, kurių pagrindinis veikėjas – sumanusis inspektorius Jonas Lina.
Naujausio Larso Keplerio romano „Veidrodžių žmogus“ rekomendacija dalijasi „Gerų knygų“ viešnia, tinklaraščio Linksmorijos autorė Inga Kanišauskė:
„Šį autorių duetą atradau gyvendama Vokietijoje. Perskaičiusi jų knygą „Hipnotizuotojas“, buvau „įtraukta“ į kadais visai nemėgtą detektyvų pasaulį.
Kai skaičiau „Veidrodžių žmogų“, mano vyras net paskaičiavo, kas kiek laiko verčiu puslapį, sakė, jog kas minutę. Nelabai tikiu, bet tebūnie.
Tai tokio įdomumo detektyvas, kad 500 puslapių ėmė ir išnyko kaip dūmas!
Knygoje pasakojama apie jaunų merginų pagrobimus. Kai viena mergina dingsta ir po penkerių metų jos kūnas randamas vaikų žaidimų aikštelėje, detektyvas Jonas Lina susidomi šia byla. Sekdamas nusikaltėlio pėdsakais, jis supranta, kad pagrobtų merginų yra ne viena ir visų jų dingimai susiję.
Peržiūrėjęs vaizdo kamerų įrašus, Jonas randa liudininką Martiną, kuris turėjo matyti nužudymą. Tik Martinas turi psichikos sutrikimų, jis nelabai šnekus ir baikštus. Martiną prašnekinti bandoma pasitelkiant hipnozės seansus, kurie, atrodo, išlaisvina liudininko mintis ir jis ima kalbėti. Pamela, Martino žmona, gauna įspėjimą nuo žudiko: jei Martinas kalbės, artimas žmogus mirs.
Visus 500 puslapių intensyviai aiškinamasi, kas grobia ir žudo jaunas merginas. Prisipažinsiu, kad iki pat pabaigos nenuspėjau, kas tas žudikas.
Dar vienas nepakartojamas detektyvas, kurį labai rekomenduoju juos mėgstantiems. Ne veltui ši knyga 2020 – aisiais metais Švedijoje tapo perkamiausia!“