Už knygos apžvalgą dėkojame bibliotekos bičiulei, tinklaraščio Linksmorijos autorei Ingai Kanišauskei: 

„Knyga perskaityta per kelis vakarus: taip įnikau, kad negalėjau atsitraukti, norėjosi greičiau baigti, nes namuose negalėjau imtis jokių darbų. Vietomis širdis, atrodydavo, iššoks iš krūtinės dėl intrigos ir veiksmo. Larso Keplerio detektyvai nerealūs. Visi devyni.

Knygoje aprašomas ir gaudomas žudikas „voras“ veikia šio bestuburio principu –  pagavęs auką, ją sužeidžia, susuka į kokoną ir palieka tam tikroje vietoje mirti. Policija turi galimybę auką rasti, nes, prieš ją sučiumpant vorui, jie gauna dėžutę su alavine figūrėle, kuri vaizduoja auką. Figūrėlė įsukta į popierių ar medžiagą, kuri vienaip ar kitaip siejasi  su nužudymo vieta.

Numatyta, kad bus devynios aukos ir paskutiniąja auka taps detektyvas Jonas Lina. Jį išgelbėti gali tik jo kolegė Saga.

Tas dėželių su užuominomis gavimas ir bandymas kuo greičiau rasti auką, skaitant, rodos, gali išvesti iš proto. Kartais net pyktis suima, taip norisi, kad veiksmas suktųsi greičiau, apima beviltiškumas…

Jonas ir Saga įsipainioja į voro kruopščiai suplanuotą tinklą. Ar pavyks Sagai išgelbėti Joną? Siūlau patiems perskaityti šį pasauline sensacija tapusį bestselerį ir sužinoti atsakymą“.