Už knygos apžvalgą dėkojame bibliotekos bičiulei, tinklaraščio Linksmorijos autorei Ingai Kanišauskei: 

 „Stipri išgyvenimais knyga. Ne vieną kartą ją skaitant buvo susigraudinta. Autorė rašo apie Antrojo pasaulinio karo visuomenės gyvenimą.

Lenkija. Nacių okupacija. Sofija pyksta ant savo tėvo, kuris šeimai pareiškė, jog dirbs Hitlerio naudai, mokys jo gydytojų stovyklą. Mergina nesuvokia, kaip tėvas taip gali elgtis, juk ji ir mylima jo žmona yra tikros žydės. Bet tik po kurio laiko Sofija supranta, jog tėvas pasirašė pražūtingą sandorį tam, kad apsaugotų savo šeimą.

Izaokas su sese Olivija, iškankinti karo, bando pabėgti, bet juos sučiumpa naciai. Kalinių stovykloje jie dirba juodžiausius darbus, vos pastovi ant kojų, nes negauna sočiai pavalgyti, yra engiami ir ujami, patys nesupranta, kodėl Dievas juos paliko gyvus šioje kankynėje. Vaikinas, dirbdamas ūkyje, namo lange pastebi žavingą merginą (Sofiją), kuri yra su prisiūta žvaigžde ant krūtinės. Tai jam suteikia vilties – juk jei žydė gali gyventi laisvai, gal ir jiems su sese yra vilčių.

Sofija, stebėdama situaciją už lango, nebegalėdama pakelti kankinimų ir žudymų, įkalba mamą imtis veiksmų. Izaokui suteikiamas šansas pasislėpti nuo kariškių, jis slepiamas bunkeryje, graužiamas kaltės dėl paliktos sesės, bet pilnas tikėjimo, kad pavyks ją išgelbėti ir kad galų gale šis baisus karas baigsis. O dar…  meilė Sofijai užgimsta nuo pirmo akių kontakto. Bet ar šiai meilei pavyks atlaikyti karo negandas?

Linkiu, kad ši knyga atsirastų jūsų rankose“.