Už knygos apžvalgą dėkojame bibliotekos bičiulei, tinklaraščio Linksmorijos autorei Ingai Kanišauskei: 

„Labai patiko ši knyga. Norėdavosi grįžti iš darbų, šokt greičiau į lovą ir ją atsiversti.

Ant knygos viršelio yra frazė – „Autentiškas ir už širdies griebiantis romanas visiems „Ten kur gieda vėžiai“ skaitytojams“. Ir tikrai istorija kiek primena vėžius, tačiau ji kitokia.

1980-ieji. Magnolijos miestelyje gyvenanti Fosterių šeima turi ūkį ir augina tabaką. Ostina, vyriausia iš šeimos vaikų, būdama trylikos turi išgyventi mamos netektį, kai gimsta dvynukai. Iš viso šeimoje – septyni vaikai. Ostinai tenka tapti mamos pamaina ir prižiūrėti brolius, seses ir tėčiu Deivu, kuris po žmonos netekties grimzta į liūdesio liūną, neigiamai veikiantį jo emocijas ir protą.

Aplink Nolijos fermą gyvena prasčiokų bendruomenė, suburta Ostinos tėčio. Tai – likimo nuskriaustieji, atstumtieji, kuriuos suprato ir priėmė Deivas. Sunkiausią Fosterių šeimos gyvenimo akimirką būtent šie žmonės ir tampa pačiais didžiausiais pagalbininkais.

Tai istorija apie stiprią šeimą, ne tik apie tą, kurioje gimstama, bet ir tą, kurią susikuriame aplink.

Labai graži, jautri istorija. Tikrai rekomenduoju“.