Grafinė novelė „Persepolis“ (iš prancūzų k. vertė Raimonda Kraujelienė) griauna Lietuvoje įsigalėjusį mitą, jog komikso žanras esąs orientuotas į primityvią, paviršutinišką tematiką ir gali dominti tik jaunesnio amžiaus skaitytojus. Irane gimusios Marjane Satrapi autobiografiniais faktais paremtas „Persepolis“ pirmą kartą pasaulį išvydo 2000 m. Prancūzijoje. Vos išleistas, jis pelnė daugybę solidžių apdovanojimų, tarp kurių paminėtinas tarptautinio Angulemo festivalio „Coup de Coeur“ metų grafinės novelės prizas. Knyga išversta net į 23 kalbas, pagal ją 2007 metais pastatytas animacinis filmas buvo apdovanotas Kanų festivalio Didžiuoju žiuri prizu.

Bitės knygų klubo vadovės dr. Jūratės Baltušnikienės atsiliepimas apie knygą:

 „Šiaip komiksai nėra mano mėgstamiausias žanras, bet šiuo atveju – visiška išimtis. „Persepolis“ – nepaprastai paveikus ir stiprus autobiografinis pasakojimas, leidžiantis „įsispirti“ į iranietės moters batus.

Per asmeninę mergaitės-merginos-moters istoriją atsiskleidžia ne tik paprastų žmonių kasdienybė – jų buitis, baimės, netektys, propagandos poveikis, bet ir platesnis šalies istorinis kontekstas: Irano islamo revoliucija, Irano–Irako karas ir jų įtaka žmonių gyvenimams. Labai aiškiai parodoma, kaip politiniai pokyčiai persmelkia net pačias intymiausias kasdienybės detales.

Didelį įspūdį paliko herojės Marjane šeima – liberali, progresyvi, kritiškai vertinanti režimą ir kovojanti su neteisybe. Tėvai ne tik nepakirto dukrai sparnų, bet ir skatino ją mąstyti savarankiškai ir atkakliai siekti savo svajonių.

Artimųjų paskatinta Marjane išvyksta į Europą, kur susiduria su kultūriniu šoku, vienišumu ir tapatybės krize. Ji narplioja vidinius konfliktus tarp rytietiškų šaknų ir vakarietiškos aplinkos, išgyvena atstūmimo bei savidestrukcijos epizodus, tačiau grįžusi į tėvynę randa kelią į atsigavimą. Visa ši temų puokštė – augimas, brendimas, paklydimai ir savęs paieškos – stebėtinai organiškai ir, nepabijokim to žodžio, virtuoziškai sutalpinti „Persepolyje“.

Man ši knyga ypatingai susišaukė su neseniai skaityta Lidia Yuknavitch „Vandens chronologija“ – abi šios knygos labai įtaigiai ir paveikiai vynioja moterų augimo, brendimo ir savo kelio paieškų linijas.

Ir dar – kokia puiki komikso ekranizacija! „Persepolis“ buvo režisuotas pačios autorės Marjane Satrapi kartu su Vincent Paronnaud. Filmas išlaiko originalų komikso vizualinį stilių – juodai baltą, minimalistinį, bet emociškai labai stiprų. Jis pelnė Kanų kino festivalio žiuri prizą ir buvo nominuotas Oskarui už geriausią animacinį filmą. Įdomu tai, kad dėl politinio jautrumo juosta buvo uždrausta Irane, tačiau visame pasaulyje sulaukė didžiulio pripažinimo.“