Rugsėjo 22 dieną Detektyvų mėgėjų klubo nariai susitiko aptarti britų kriminalinės literatūros autorės Minette Walters romano „Bangolaužis“ (The Breaker). Šį kartą pokalbis neišvengiamai sukosi ne tik apie tradicinį detektyvo klausimą – kas padarė nusikaltimą? – bet ir apie gerokai sudėtingesnius dalykus: kodėl vienais žmonėmis esame linkę pasitikėti, o kitus įtariame, kaip mūsų nuomonę veikia žmogaus charakteris ir gyvenimo būdas ir ar moralinė kaltė visada turi ką nors bendra su kriminaline.
Minette Walters – viena žinomiausių britų psichologinio kriminalinio romano autorių. Jos debiutinis romanas „Ledo namai“ pasirodė 1992 m., o pirmosios trys rašytojos knygos pelnė svarbius kriminalinės literatūros apdovanojimus. Walters kūryboje dažnai nagrinėjamos šeimos disfunkcijos, atstūmimo, izoliacijos, teisingumo ir keršto temos. Įdomu ir tai, kad autorė iš anksto nesudaro detalaus siužeto plano – pradėjusi rašyti ji pati dar nežino, kas yra nusikaltėlis, tad savotiškame tyrime dalyvauja kartu su savo skaitytoju.
„Bangolaužis“, pirmą kartą išleistas 1998 m., prasideda žiauriu nusikaltimu. Nuošaliame Pietų Anglijos pakrantės paplūdimyje randamas nužudytos Kate Sumner kūnas, o po keliolikos valandų už daugelio kilometrų – viena klaidžiojanti jos trejų metų dukrelė Hannah. Kodėl žudikas paliko gyvą vaiką, galėjusį tapti nusikaltimo liudininku? Įtarimai krypsta į kelis žmones, o skaitytojas kartu su tyrėjais nuolat verčiamas peržiūrėti savo versijas.
Būtent ši autorės manipuliacija skaitytojo nuomone tapo viena įdomiausių mūsų diskusijos temų. Walters savo personažams suteikia daugybę „mažųjų kalčių“ – jie meluoja, slepia santykius, pavydi, manipuliuoja, elgiasi nemaloniai ar kelia nepasitikėjimą. Labai lengva padaryti išvadą: jei žmogus man nepatinka ir akivaizdžiai kažką slepia, galbūt jis pajėgus ir nužudyti. Tačiau ar tikrai? Ar moralinis žmogaus vertinimas gali tapti jo kriminalinės kaltės įrodymu?
Ne mažiau įdomiai kalbėta apie pačią auką. Tyrimo metu iš skirtingų žmonių pasakojimų atsiranda vis kitokia Kate Sumner: mylinti motina, rūpestinga žmona, bet kartu ir manipuliuojanti, socialinio statuso siekianti, ne visiems simpatiška moteris. Tai provokuoja nepatogų klausimą: ar mūsų užuojauta nusikaltimo aukai pasikeičia sužinojus, kad ji nebuvo „tobulas“ ar itin malonus žmogus? Juk pats nusikaltimas dėl to nepasikeičia – pasikeičia tik mūsų žinios apie auką.
Diskusijoje dėmesio sulaukė ir mažoji Hannah – liudininkė, kuri pati beveik negali papasakoti, ką matė. Suaugusieji mėgina „skaityti“ jos elgesį, o kartu su jais tai daro ir skaitytojas. Vaiko baimė, reakcijos į skirtingus žmones tampa užuominomis, tačiau kartu romanas primena, kaip lengva mūsų pačių interpretaciją palaikyti faktu.
Svarbi „Bangolaužio“ veikėja yra ir pati aplinka. Graži, iš pirmo žvilgsnio rami Pietų Anglijos pakrantė kontrastuoja su joje įvykdytu brutaliu nusikaltimu. Jūra, potvyniai ir nuošalūs paplūdimiai nėra vien dekoracija – vietovės pažinimas tampa svarbus pačiam tyrimui, o jūra gali būti suvokiama ir kaip romano personažų metafora: ramus paviršius nebūtinai parodo, kas slypi giliau.
Kalbėta ir apie tai, ar Minette Walters su skaitytoju visada žaidžia sąžiningai. Autorė meistriškai nukreipia įtarimą nuo vieno personažo prie kito, pateikia naujų detalių, griauna jau susikurtas versijas. Tačiau kur baigiasi meistriškas detektyvinės intrigos kūrimas ir prasideda sąmoninga manipuliacija skaitytoju? Ar mums suteikiama pakankamai informacijos, kad patys galėtume išspręsti nusikaltimą, ar svarbiausi kozirių kortų lapai iki reikiamo momento lieka autorės rankose?
„Bangolaužis“ klubo narių pokalbiui suteikė gerokai daugiau medžiagos nei vien nusikaltimo mįslė. Romanas privertė svarstyti, kiek mūsų sprendimus apie kitus lemia faktai, o kiek – simpatijos, išankstiniai nusistatymai ir noras sudėtingą žmogų greitai priskirti „gerųjų“ arba „blogųjų“ kategorijai. Galbūt todėl geras psichologinis detektyvas tiria ne tik nusikaltėlį. Jis šiek tiek tiria ir patį skaitytoją.
Spalį Detektyvų mėgėjų klubas keliaus į gerokai šaltesnius kraštus – skaitysime danų rašytojo Peterio Høego romaną „Panelės Smilos sniego jausmas“. Apie šią knygą klubas diskutuos spalio 27 d.
Klubo vadovė Virginija Švedienė